Netrukus ji ir Diana susitiko privačioje Londono studijoje, kur vyko šimtai slaptų valandos trukmės užsiėmimų.
Per kitus devynerius metus Anne ir Diana užmezgė artimą draugystę. Vos 20 metų sulaukusi ir ką tik ištekėjusi princesė ją laikė patikėtine, su kuria galėjo atvirai aptarti savo asmenines kovas ir karališkojo gyvenimo sunkumus, įskaitant nėštumus, kovą su bulimija ir vis didėjantį nelaimingumą santuokoje su Charlesu.
Anne, kuri retai viešai kalbėdavo apie laiką, praleistą su princese, nusprendė parašyti savo naująją knygą „Šokis su Diana“ (išleista rugsėjo 10 d.), kad atskleistų „kitą jos pusę, šokančią jos pusę, jos vidinį grožį“, – pasakoja ji „PEOPLE“.
Toliau pateikiamoje išskirtinėje ištraukoje Allan pasakoja apie atviriausias, o kartais ir skaudžias akimirkas, kuriomis dalijosi su savo karališkąja mokine.
„Princesės Dianos pirmoji šokių pamoka.
Ji priėjo tiesiai prie manęs, ištiesė ranką ir tarė: „Kaip malonu su tavimi susipažinti, Anne, ir, Dieve mano, ką tu apie visa tai galvoji.“
Ji juokėsi ir raudonavo. Aš pasilenkiau ir pasiūliau jai gėlių. „Jūsų karališkoji didenybe“, - pasakiau, o ji iš karto atsakė: „Prašau vadinti mane Diana.“
Parodžiau Dianai persirengimo kambarį, o tada nuslinkau į kitą kambarį greitai persirengti šokių drabužiais. Švelniai išsitempiau prie baro, kai ji pasirodė vilkėdama juodą trikotažą, rožines pėdkelnes ir baleto batelius, nuleidusi galvą. Ji akivaizdžiai jautėsi nepatogiai.
„Prašau, ateik ir atsistok prie baro, prieš pradėdamos šiek tiek pasikalbėsime, - pasakiau. Jos gražus veidas buvo ryškiai raudonas iš gėdos, bet ji drąsiai žengė link manęs.
„Anne, aš tikrai nežinau, ką tu apie visa tai turi galvoti, - pakartojo ji. Aš paprasčiausiai pasakiau:
„Man patinka šokti ir žinau, kad tau taip pat patinka, ir būtent tai mes čia kartu ir darysime“.
Praėjus vos kelioms savaitėms po pamokų, Diana prisipažįsta, kad laukiasi pirmagimio.
„Pasibaigus pamokai ji paklausė, ar galėtų penkias minutes pasikalbėti. „Anne, norėjau tau pasakyti, kad mažylis jau pakeliui. Aš nėščia!“
Spontaniškai apkabinau ją sveikindama. Gal ir netinkamas, bet instinktyvus mano veiksmas, kaip ir daugelio moterų. Ji šyptelėjo man atgal, ir mes dalijomės džiaugsminga akimirka, tik dvi moterys kartu...
Ji kalbėjo toliau: „Norėjau, kad žinotumėte, jog, paskelbus apie tai, „jie“ nebeleis man daugiau lankyti pamokų, bet aš noriu, kad tai tęstųsi, kiek tik galėsiu, ir nenoriu, kad mane apvaginėtų. Juk daugybė moterų turi kūdikių“...
Paklausiau, ar jos vyras džiaugiasi, ir ji atsakė: „Taip, Charlesas labai džiaugiasi“.
Pasakodama ji švytėjo, motinystės pradžioje švytėjo. Aš džiaugiausi dėl Dianos, kad tai buvo berniukas ir, kaip ji vėliau man sakė, ji atliko savo pareigą ir susilaukė įpėdinio.
Rugsėjo mėnesį Diana ir aš grįžome į studiją. Džiaugiausi galėdama vėl pamatyti princesę ir nekantravau išgirsti, kaip ji jaučiasi ir ar jai patinka būti mama. Ji pasitiko mane labai šiltai ir didžiąją pamokos dalį kalbėjomės apie kūdikius.
Diana pasakojo, kad be galo dievina savo sūnų ir nori visą laiką praleisti su mažyliu princu Williamu, kad negali užmigti, nes nori jį nuolat tikrinti.“
Diana tobulėjo kaip šokėja. Diana perėjo nuo tradicinio juodo trikotažo, rožinių pėdkelnių ir odinių baleto batelių prie patogesnių skirtingų spalvų trikotažų arba derančių pėdkelnių ir trikotažo su baltais džiazo bateliais, kurie labiau tiko mūsų atliekamiems judesiams.
Su jais jai buvo daug lengviau judėti.
Būtent per šias pamokas Allan pirmą kartą išgirdo apie Charleso meilę „vyresnei moteriai“ ir galiausiai sužinojo jos vardą: Camilla (tada Parker Bowles, dabar karalienė Camilla).
Ji taip pat matė šaltą būsimo karaliaus reakciją, kai 1985 m. Diana ir jos draugas Wayne'as Sleepas, garsus britų šokėjas, nustebino jį labdaros renginyje Londono scenoje šokdami pagal Billy Joelio dainą „Uptown Girl“.
„Kai jauti, kad tavęs nemyli, tai tave veikia. Ji vis galvojo, kad ten buvo ir bus meilė. Ir aš esu tikras, kad taip ir buvo“, – teigė ji.
„Galvojau, ką galiu padaryti? Bet taip pat žinojau, kad tai ne mano reikalas. Tai ne tik draugė, kuri kažką išgyvena - ant kortos jai buvo pastatyta kur kas daugiau. Ir ji tikrai mylėjo Charlesą“, - sako ji.
Norėdama įkvėpti rašyti, Allan vėl peržiūrėjo pluoštą nuoširdžių laiškų ir padėkos raštų, kuriuos Diana jai siuntė daugelį metų.
„Ji turėdavo suplanuotą, bet niekada neidavo miegoti, kol nebaigdavo parašyti savo laiškų“, - pasakoja Allan.