Katastrofiškai trūkstant socialinių būstų Biržų rajono savivaldybė ne tik laiko butus tuščius, bet ir leidžia juos privatizuoti sostinėje gyvenantiems anaiptol ne socialiai remtiniems asmenims. Pavyzdžiui, tokia galimybė suteikiama su Europos Sąjungos lėšomis remiamais ir savivaldybėse diegiamais projektais dirbantiems ministerijų klerkams.
Tai, kas praėjusį antradienį buvo atskleista Biržų rajono savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komiteto posėdyje, būtų galima drąsiai pateikti kaip nusikalstamą veiką su savivaldybės turtu. Arba tobulą korupciją, jau seniai įvairiomis apraiškomis bandančią kerotis Biržų rajono savivaldybėje ir vis labiau įžūlėjančią.
Natūralu, kad šie reiškiniai suaktyvėja baigiantis valdžios kadencijai, stengiamasi „ir užsidirbti, ir atidirbti“.
Antrą sykį apgauti tarybos narių nepavyko?
Daugelis abejotinų sprendimų rajone įgyvendinama pasinaudojus tarybos narių partine ištikimybe, bailumu arba paprasčiausiu tingumu.
Apsnūdę ir tik savo reikalais susirūpinę išrinktieji dažnai pakelia rankas už rajono vadovų gudriai suregztus ir savivaldybės administracijos „nuoširdžiai“ pristatomus projektus.
Tik Socialinio vystymo komiteto narių (Stasės Eitavičienės ir Stasio Valiuko) aktyvumo dėka į dienos šviesą buvo ištrauktas savivaldybei priklausančio būsto Birutės gatvėje naudojimas ir privatizacija.
Tiksliau, bandymas jį parduoti išskirtinėmis sąlygomis.
Už itin gražioje vietoje (pilies papėdėje, Agluonos pakrantėje) 70 kvadratinių metrų dydžio butą savivaldybė nori parduoti už 15 tūkstančių litų. Priežastis – būstas daugiau nei 60 procentų nusidėvėjęs ir savivaldybei jį remontuoti esą neapsimoka.
Dar 2009 metų pabaigoje tarybos narius įtikinusi remonto neekonomiškumu, savivaldybės administracija „dirbo“ toliau – 2011metų sausio 11 dieną vyksiančiam posėdžiui parengė dokumentą dėl buto pardavimo.
„Jūs patys pritarėte, kad remontuoti neapsimoka“, – bandė tarybos narius „paimti“ projekto teikėja – savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė. Direktorės ir savivaldybės būsto reikalus tvarkančios Ekonomikos ir investicijų skyriaus specialistės Aldonos Jurkštaitės „kūrinį“ pristatė minėto skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė. Jai ir teko atlaikyti tarybos narių klausimų „ugnį“.
Tikslūs klausimai ir savivaldybę „apnuoginantys“ atsakymai
Tarybos narė S. Eitavičienė norėjo išgirsti, kas yra toji Rasa Micevičienė, kuriai savivaldybė parduoda socialinį būstą. Teiravosi, ar minėta moteris yra jauna, ar turi darbą, ar šiuo metu gyvena minėtame bute, ar tik registruota Biržuose ir pan.
„Ar tame bute ji gyvena, nenustatyta. Neįsivaizduojame, kur dirba. Pasidomėsime“, – atsakė buto privatizavimo dokumentus rengusio skyriaus vedėja Z. Marcinkevičiūtė.
S. Eitavičienei pasakius, kad ji su kolega S. Valiuku išsiaiškinusi, jog minėtas savivaldybės butas jau penkerius metus stovi tuščias, o socialinio būsto katastrofiškai trūksta, Z. Marcinkevičiūtė atkirto: „Ar čia esmė?“
„Gerai, tada eikime prie esmės. Tas butas jau penkerius metus negyvenamas. Ar Vilniuje gyvenanti ir dirbanti R. Micevičienė teisėtai laikoma socialinio būsto gyventoja? Ar gali savivaldybės socialinis būstas pereiti iš rankų į rankas?“ – kėlė klausimus komiteto pirmininkas S. Valiukas.
„Ten anksčiau gyveno močiutė, o kai ji mirė, liko gyventi anūkė“, – ėmė aiškinti P. Prašmantienė. Anot jos, dabar anūkė nori tą butą pirkti, todėl savivaldybės administracija ir neprieštarauja jo privatizavimui. Reikia tik rajono tarybos pritarimo.
Direktorė negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl būsto minėtame name nebuvo leista privatizuoti kitiems gyventojams.
Pasak S. Eitavičienės, ji kalbėjosi su žmonėmis, kuriems savivaldybė atsisakė leisti privatizuoti būstą, kuriame jie gyvena.
„Jiems aiškinote, kad parduoti negalite, nes būstas nenusidėvėjęs, o dabar rašote, kad R. Micevičienei būstą parduodate dėl didesnio nei 60 proc. nusidėvėjimo. Ir iš viso – kaip jūs galite teikti tarybai prašymą dėl privatizavimo, jei neva nežinote, kur gyvena ir dirba socialinio būsto nuomininkė?“ – kalbėjo tarybos narė S. Eitavičienė.
Ji sakė su kolega išsiaiškinusi, kad teisės studijas baigusi R. Micevičienė gyvena Vilniuje ir dirba vienoje ministerijoje.
Su nekilnojamąjį turtą tvarkančiais žmonėmis besikonsultavusi tarybos narė sakė, kad gražioje vietoje esančio buto komercinė vertė gali būti kelis sykius didesnė.
Ko siekia išskirtinę buto privatizavimo teisę gavę asmenys, kol kas neaišku.
Bandė kaltę versti „užsakovams“
„Štai kokiems „socialiai remtiniems“ jūs pardavinėjate butus ir jų neduodate žmonėms, kuriems būsto trūksta. Jei būtume „neišknisę“, tai ir vėl būtumėte mus apmovę“, – administracijos vadovei ir jos pavaldiniams atvirai rėžė S. Eitavičienė.
„Gal galėtumėte už šiuos žodžius atsiprašyti?“ – prabilo direktorė P. Prašmantienė ir čia pat ėmė versti kaltę kitiems.
„Yra tarybos narių, kurie šito prašė, tai mes ir padarėm“, – būsto privatizavimą pageidavimų koncertui prilygino administracijos vadovė.
Tačiau „valstietė“ politikė viešai neįvardijo, kas yra tie privatizavimo užsakovai. Tik vėliau leido numanyti, jog tai esantys mero vadovaujami socialdemokratai.
Mero pavaduotojas įžvelgia „prichvatizaciją“
„Čia yra korupcija“, – savivaldybės administracijos kalbas ir veiklą įvardijo S. Eitavičienė.
Tokios nuomonės buvo ir į komiteto posėdį vien dėl buto pardavimo klausimo atėjęs mero pavaduotojas Aurimas Frankas.
„Tai yra savivaldybės turtas ir ji gali nuspręsti, kaip jį naudoti. Čia kvepia „prichvatizacija“ ir džiaugiuosi, kad jūsų komiteto nariai tą suprato“, – kalbėjo A. Frankas. Jis priminė, kad įspėti tarybos narius jis bandęs ir anksčiau – priimant sprendimą dėl buto nusidėvėjimo ir atsisakymo jį remontuoti.
Vidaus reikalų ministerija ir jos projektai Biržuose
Savivaldybės administracijos direktorė ir darbuotojos skirtingai aiškino, kas rūpinosi buto privatizavimo reikalais.
Vieni teigė, kad į savivaldybę vaikštinėjo pati R. Micevičienė, kiti tvirtino jos akyse nėra matę ir nežinantys, kas toji buto pirkėja.
Savivaldybės administracijos direktorė tikino bendravusi tik su Biržuose gyvenančios R. Micevičienės motina, kuriai esą ir išaiškinusi „visas galimas pasekmes“.
Kodėl pasekmių nebijojo pati direktorė ir jos pavaldinės, taip pat nežinia.
Neaišku, ar savivaldybėje girdėta nuoroda į socialdemokratams vadovaujančio mero Regimanto Ramono šeimos narių ryšius su buto pirkėjos artimaisiais yra vienintelė galimos „prichvatizacijos“ priežastis.
Pasinaudojus savivaldybės tarybai pateiktais duomenimis, „visažinis“ internetas pateikė viešai skelbiamus duomenis apie Rasą Micevičienę. 1982 metų gimimo biržietė dirba Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) . Vyriausioji specialistė yra atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis vykdomus projektus. Tokius VRM projektus šiuo metu vykdo ir Biržų rajono savivaldybės administracija.
VRM tinklapyje nurodytu telefonu R.Micevičienei prisiskambinti nepavyko.
Vakar į redakciją paskambinusi Biržuose gyvenanti jos motina teigė, kad dukra prašymą privatizuoti butą parašiusi prieš penkerius metus ir savivaldybės darbuotojai esą teigę, kad bus privatizuoti visi penki namo butai.
Alfreda GUDIENĖ
