Pasitinkant Naujuosius metus dėl nesaugiai sprogdinamų fejerverkų pernai įvyko net 46 nelaimės. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo ir savo turto saugumu ir pataria, kaip būtų galima išvengti netikėtų nuostolių.
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistiniais duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai praėjusiais metais gesino net 12 dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo kilusių gaisrų. Tuo tarpu Policijos departamentas užregistravo net 34 atvejus, kuomet dėl fejerverkų buvo sužaloti žmonės.
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigia, kad dauguma nelaimingų atsitikimų naudojant pirotechniką įvyksta dėl neteisingo ir neatsargaus elgesio su ja, taip pat daug žalos sukelia pardavinėjami nekokybiški ir savadarbiai fejerverkai. „Kad Naujųjų metų naktį nuotaikos neaptemdytų nelaimė reikia ypatingą dėmesį skirti savo ir artimųjų saugumui, taip pat derėtų pasirūpinti ir turto saugumu. Sprogdinami naujametiniai fejerverkai padidina gaisro riziką, tuo tarpu draudimo praktika atspindi, kad gaisrai sukelia didžiausius nuostolius turtui. Net jeigu gaisras ir menkas, atstatyti žalai prireikia daug lėšų. Vidutinė dėl gaisro patirta žala siekia 300 tūkst. litų“, – teigia T. Nenartavičius.
T. Nenartavičius atkreipia dėmesį, kad fejerverkai sukelia ne tik gaisrus ir apdegina. Pavyzdžiui, sutinkant 2010 metus draudimo bendrovėje „ERGO LIETUVA“ turtą apsidraudęs klientas patyrė žalą, kuomet fejerverkus leidę kaimynai pataikė į jo namą. Fejerverkui atsitrenkus, nubyrėjo tinkas. Atrodo, kad žala menka, tačiau nuostoliai siekė net 3 tūkst. litų.
Draudimo ekspertas pataria fejerverkus naudoti kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių, taip pat juos leisti ta kryptimi, kurioje nebūtų į ką atsitrenkti. „Siekiant išvengti nelaimių, prieš šaunant fejerverkus labai svarbu laikytis jų naudojimo instrukcijų. Taip pat jokiu būdu negalima ardyti ar perdaryti petardų, nes kai kurios jų mišinyje esančios medžiagos yra nuodingos, petarda gali sprogti. Neiššovus pirotechnikos priemonei nereikėtų jos palikti arti degių medžiagų, tokių kaip šiukšlės, degi stogo danga ar rūbai, nes netikėtai suveikusi ji gali sprogti ir sukelti gaisrą. Visuomet reikia būti pasiruošusiam užgesinti netikėtai kilus gaisrą“, – teigia T. Nenartavičius. Gyventojai taip pat raginami išnešti iš balkonų greitai užsiliepsnojančias medžiagas, kadangi atsitiktinai į jį patekusi petarda gali sukelti gaisrą.
Draudikų duomenimis, prasidėjus Naujiesiems metams žalų kyla ne tik dėl fejerverkų, pasitaiko ir vandalizmo atvejų, vagysčių. „Per šventes palikti tušti namai tampa masalu vagišiams, todėl išvykstant ilgesniam laikui rekomenduojama informuoti artimus kaimynus, kurie atkreiptų dėmesį į triukšmą bute, kaukiančią signalizaciją, paliktas praviras duris, langus, bute besilankančius nepažįstamus žmones. Taip pat išeinant reikėtų atkreipti dėmesį, ar durys užrakintos, ar signalizacija tinkamai įjungta, ar gerai uždaryti langai ir t.t. Deja, kad ir kaip kruopščiai imamasi atsargumo priemonių, vagysčių ar kitų nelaimių išvengti pavyksta ne visuomet, o apsisaugoti nuo vandalizmo vargiai ar įmanoma. Todėl vertėtų įvertinti, ar nevertėtų turto apsidrausti“, – teigia T. Nenartavičius.
