„Visuomet sakau, kad duoti savo vaikui išmanųjį telefoną yra tas pats, kas „duoti jiems gramą kokaino“, – teigia terapijos ekspertė.
Pasak jos, laikas, praleistas susirašinėjant su draugais „Snapchat“ ar „Instagram“ paaugliams gali būti toks pats pavojingas, kaip narkotikai ar alkoholis, ir turėtų būti atitinkamai vertinamas.
Ji taip pat akcentavo vaikų elgesio stebėjimo svarbą: „Ar jūs tikrai leisite jiems patiems, už uždarų durų, aiškintis viską patiems?“
Ekspertės teigimu, žmonės daug mažiau dėmesio skiria šiai problemai, negu alkoholiui ar narkotikams, nors jie visi veikia tuos pačius smegenų impulsus.
Apklausos Didžiojoje Britanijoje parodė, kad net trečdalis 12-15 metų vaikų turėjo prastą balansą tarp laiko praleisto prie ekrano ir kitos veiklos.
Kai žmonės tampa priklausomi, jie koncentruojasi ties kažkokiu vienu užsiėmimu. Tačiau tai gali pasireikšti ir kitais būdais, pavyzdžiui, mitybos problemomis, savęs žalojimu ar „sekstingu“.
Jaunos mergaitės mano, kad nieko blogo nedaro
Ekspertams nerimą kelia atviro interneto problema, kai jauni asmenys siunčia ir gauna pornografines nuotraukas, bei turi prieigą prie draudžiamo turinio.
M. Saligari tikina, kad jos klinikoje du trečdalius pacientų sudaro 16-20 metų asmenys, kenčiantys nuo priklausomybių – tai yra „dramatiškas pakilimas“ per pastaruosius dešimt metų – tačiau daug jos pacientų būna ir dar jaunesnių.
Neseniai Didžiojoje Britanijoje atliktoje 1500 mokytojų apklausoje teigiama, kad du trečdaliai jų žinojo apie mokinių „sekstingo“ atvejus. Šeštadalis jų – pradinės mokyklos auklėtiniai.
Pasak ekspertės, daug jaunų mergaičių mano, kad nuogos nuotraukos siuntimas kažkas telefonu yra „normalu“, o tai tampa „blogai“ tik tuomet, kai tėvai ar kiti suaugusieji apie tai sužino.
Ji taip pat pabrėžė, kad itin svarbu išmokyti vaikus gerbti save, tokie vaikai rečiau įkliūva į „sekstingo“ pinkles.
Svarbu išmokyti vaiką kontroliuoti savo laiką
Psichiatras Richradas Grahamas teigia, kad ši sritis sulaukia vis daugiau specialistų dėmesio dėl nerimaujančių tėvų pranešimų, kai nepavyksta išlaikyti tinkamą išmaniųjų renginių balansą savo vaikams.
Net keturi iš dešimties 12-15 metų vaikų tėvų pripažįsta, kad jiems sunku sukontroliuoti savo vaikų laiką prie ekranų. Net 3-4 metų vaikų tėvai „surenka“ vidutiniškai 6,5 valandos interneto, kuriame praleidžia laiką jų atžalos.
Vienas iš būdų, kaip siūloma kovoti su „prilipimu prie ekranų“, yra telefonų apribojimas mokyklose. Pasak M. Saligari, paaugliai tikriausiai sutiks tokią naujovę priešiškai, tačiau tai nėra kažkas neįsivaizduojamo įgyvendinant.
„Jeigu jūs identifikuosite priklausomybę pakankamai anksti, jūs galite išmokyti savo vaikus susireguliuoti laiką taip, kad netektų jų kontroliuoti ir aiškinti, ką jie tiksliai turi daryti“, – pasakojo ji.
Ką tėvai turėtų daryti, tai paaiškinti vaikams, kad yra laisvalaikis, yra užsiėmimų laikas, ir yra laikas ekranui – o vaikas turi išmokti pats susidėlioti jį ir mėgautis visais užsiėmimais. „Jeigu jūs identifikuosite priklausomybę pakankamai anksti, jūs galite išmokyti savo vaikus susireguliuoti laiką taip, kad netektų jų kontroliuoti ir aiškinti, ką jie tiksliai turi daryti“, – pasakojo ji.
Ką tėvai turėtų daryti, tai paaiškinti vaikams, kad yra laisvalaikis, yra užsiėmimų laikas, ir yra laikas ekranui – o vaikas turi išmokti pats susidėlioti jį ir mėgautis visais užsiėmimais.
