Nuolatinės gyvenamosios vietos pastaruoju metu neturėjęs Raimondas Ročka (36 m.) neretai glausdavosi pas gerokai vyresnį vienišą pensininką, tačiau vieną dieną jį mirtinai sumušė.
Kaltės nepripažino
Savo kaltės dėl Raudonės miestelio (Jurbarko r.) gyventojo Vytauto Tomo Žilvinsko (62 m.) nužudymo, bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, R. Ročka kategoriškai nepripažino. Keturis kartus už vagystes ir chuliganizmą teistas, bet už tai dar nekalėjęs išsituokęs vyras ragino teisėsaugininkus „papurtyti“ nužudytojo seserį – neįgalią, sunkiai vaikštančią 65 metų Aliną Teresę Žilvinskaitę. O jeigu jos kaltės neįrodytų, girdi, tegul ieškantys jos sugyventinio. Tačiau jokio sugyventinio moteris neturėjo, švaistytis kumščiais tiesiog nepajėgė, buvo blaivi, o ir šiaip yra taikaus būdo.
Teismas kaltinamojo versijas įvertino kaip pastangas išvengti atsakomybės ir pripažino R. Ročkos kaltę mirtinai sumušus pagal amžių jam į tėvus tikusį V. T. Žilvinską – ramų, taikų, pastaruoju metu visai negirtavusį vyrą. Šitaip R. Ročka atsidėkojo geradariui, priimdavusiam pernakvoti, neišvydavusiam užėjus praleisti laiko.
Kadaise aukštesnįjį išsilavinimą įgijęs R. Ročka buvo pelnęs vietos gyventojų nemalonę – daug kas jo bijodavo, nes R. Ročka būdavo piktas, agresyvus, dažnai gerdavo, mėgdavo sukelti konfliktą. Už tai vien 2009-aisiais, kol galiausiai tapo žudiku, administracine tvarka buvo baustas 5 kartus.
Reikalavo kepti žuvį
2009-ųjų lapkričio 4-ąją R. Ročka patenkintas grįžo iš Jurbarko, kur buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimą. Teismas jo pasigailėjo – nedirbantį, namų neturintį, ketvirtą kartą tuokart teisiamą R. Ročką paliko laisvėje. Tiksliau – paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Savo sėkmę R. Ročka atšventė gerdamas. Nakvojo pas vieną pažįstamą, tačiau atėjęs apylinkės inspektorius jam liepė išeiti. Tuomet girtas R. Ročka tikėjosi pastogę rasti pas buvusią uošvę, bet ten irgi buvo nepageidaujamas. Beliko vienas adresas – geraširdžio V. T. Žilvinsko namai. Šis gyveno tik su seserimi, kuri R. Ročkos irgi bijodavo, tad pavojaus būti išvytam lyg ir nebuvo.
Namuose prieš vidurdienį surastas V. T. Žilvinskas savo svečio neišprašė, tik kartu gerti jo atsineštą degtinę atsisakė. Tuomet, kaip vėliau liudijo tuo metu namuose buvusi V. T. Žilvinsko sesuo Alina Teresė, R. Ročka ėmė versti jos brolį kepti žuvį. Šis atsisakinėjo.
Sesuo, pabūgusi, kad gali liūdnai baigtis, nepaisė, jog jai labai sunku vaikščioti, ir išėjo į seniūniją ieškotis pagalbos. Moteris anksčiau jau buvo patyrusi, ką reiškia, kai girtas R. Ročka atima iš jos maisto ar reikalauja cigarečių.
Pagalba ne iki galo
Seniūnas, išklausęs moterį, paskambino apylinkės inspektoriui. Šis, iškart nuvykęs į Žilvinskų namus ir radęs juos užkabintus iš vidaus, susiieškojo metalinį strypą ir juo duris atkabino. Policininkas rado lovoje gulintį apdaužytą V. T. Žilvinską, bet tas neatrodęs panašus į stipriai traumuotą, nesiskundė. O kitame kambaryje gulėjo girtas R. Ročka. Jis, prikeltas pareigūno, keikėsi, priešinosi, tad buvo surakintas antrankiais ir išvežtas į areštinę. Kaipmat buvo pareikšti kaltinimai įžeidinėjus pareigūną, pasipriešinus policijai. Už tai R. Ročkai nedelsiant paskirtas administracinis areštas.
O tuo metu namuose į galvą sužalotas V. T. Žilvinskas jau merdėjo. Neįgali jo sesuo, nors apylinkės inspektoriaus buvo patarta kviesti medikus, jeigu broliui pablogės, pagalbos neieškojo. Moteris nesuprato, kad padėtis labai rimta. Ji tik rūpestingai šilčiau apklojo kalbėti nenorėjusį, niekuo nesiskundusį brolį ir paliko jį pailsėti.
Rytą sesuo rado brolį nebegyvą. Jis gulėjo lovoje visai taip pat, kaip buvo jį mačiusi prieš naktį. Neįgali moteris vėl susiruošė pagalbos į seniūniją...
Už grotų bus 12 metų
Nustatyta, kad blaivus V. T. Žilvinskas buvo mažiausiai dviem stipriais smūgiais sužalotas į galvą (anot specialistų, nebūdinga griuvimo traumai). Išsiliejus kraujui į smegenis, ištiko mirtis.
Anot teismo, V. T. Žilvinską jo svečias sumušė tada, kai nelaimėlio sesuo buvo išėjusi į seniūniją. Kadangi kaltinamasis kaltę neigia ir tvirtina tąkart nebuvus jokių barnių, smurto protrūkio priežastis likusi neaiški. Tikėtina, kad vienas visą 0,7 litro talpos butelį degtinės išgėręs R. Ročka niršo, jog namo šeimininkas su juo negeria ir neduoda jokios užkandos. Taip liudijo ir nužudytojo sesuo: „Girdėjau, kaip Ročka piktai ragino brolį: „Kepk! Kepk!“ Be to, reikalavo atnešti iš mano kambario elektrinę viryklę, nes mūsų krosnis buvo apgriuvusi. Bet brolis atsisakė prašyti tos viryklės, nes buvo taupus, misdavo paramos duotais produktais, o už elektrą juk reikia brangiai mokėti“.
Taip pat nustatyta, kad niekas kitas nelaimėlio negalėjo nužudyti, nes namai, juose esant šeimininkui ir R. Ročkai, buvo užrakinti iš vidaus.
Tai, kad R. Ročka, sužalojęs žmogų, iš jo namų nedingo ir nesislėpė, teismas rado kaip paaiškinti – girtas R. Ročka nenumanė, kad po jo suduotų kelių smūgių į galvą šeimininkas mirs. Be to, R. Ročka bandė įpiršti versiją, kad V. T. Žilvinskas tąkart užtat ir negėręs, kad jau buvęs kažkieno sumuštas ir blogai jautęsis. Tačiau nužudytojo sesuo paneigė, kad brolis buvo sumuštas dar iki ateinant R. Ročkai.
Teismas paskelbė tokį nuosprendį: dėl nužudymo kaltas R. Ročka – jam skiriama 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistas žudikas už grotų laikomas jau nuo 2009-ųjų lapkričio pabaigos, vos tik atliko administracinį areštą už policijos pareigūno įžeidimą.
Civilinio ieškinio nužudytojo seserys benamiui ir beturčiui R. Ročkai nepareiškė.
