Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – Bankų įstatymas) 761 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl banko, kuriam paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, teigtina, jog akivaizdžiai nėra suderintos su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) nuostatomis ir vienareikšmiškai išplečia Priežiūros institucijos kompetencijos ribas, ko pasekmėje yra pažeidžiami ir kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai bei daroma neigiama įtaka finansų rinkos stabilumui, ką pagrindžia žemiau pateikiami motyvai.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad aptariamo Bankų įstatymo 761 straipsnio nuostatos sukuria teisinę situaciją, kada Priežiūros institucijai, kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinčiam subjektui, yra suteikiama teisė veikti be aiškios atskaitomybės, t.y. nėra užtikrinamas kontrolės mechanizmas, kuris leistų tikrinti Priežiūros institucijos priimamų sprendimų skaidrumą ir pagrįstumą.
Analizuojant 761 straipsnio 4 dalies nuostatą, dėl administruojamo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, Priežiūros institucijos parinktam konkrečiam bankui, kuris atrinktas remiantis nenurodytais kriterijais, ir kada nėra vedamos derybos su keliais bankais, turinčiais teisę teikti su administruojamu banku susijusias finansines paslaugas, akivaizdžiai sąlygoja palankesnių sąlygų šiam finansų rinkos subjektui sukūrimą. Tuo pačiu, atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotinas akivaizdus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kada viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Priežiūros institucija, priima sprendimą, kuris teikia privilegiją atskiram ūkio subjektui ir dėl kurio vienareikšmiškai atsiranda konkurencijos sąlygų skirtumai finansų rinkoje.
Manytina, jog aptariamu atveju turėtų būti aiškiai numatyti ir įstatymiškai reglamentuoti kriterijai, kuriais remiantis Priežiūros institucija priima sprendimą konkrečiam bankui perduoti administruojamo banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus. Būtent remiantis šiais kriterijais, turėtų būti atrenkamas bankas, galintis perimti administruojamo banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus. Aptariamu atveju akivaizdu, jog siekiant užtikrinti finansų rinkos skaidrumą ir stabilumą nepakanka įstatymiškai įtvirtinti, jog: „Priežiūros institucija atsižvelgdama į būtinumą ypač greitai ir veiksmingai spręsti klausimą dėl administruojamo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, taip pat į sprendimo priėmimo metu priežiūros institucijos turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje finansines paslaugas turinčių teisę teikti bankų pajėgumą perimti administruojamo banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus arba dėl kitų priežasčių manydama, kad derybų organizavimas ir vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nebūtų tinkamas, turi teisę laikinajam administratoriui nurodyti derybas organizuoti ir vykdyti tik su kai kuriais su administruojamo banko turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas turinčiais teikti bankais, su vienu iš jų.“
Darytina išvada, kad toks teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai sukuria sąlygas Priežiūros institucijai suteikti privilegijuotą padėtį vienam iš finansų rinkos dalyvių, apribojant galimybes kitiems subjektams dalyvauti derybose dėl galimybės perimti administruojamo banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus.
Advokatas Kęstutis Virbickas
