Žalioji revoliucija skatina didėjančią elektrinių transporto priemonių paklausą, o kartu ir augančią žaliavų, reikalingų ličio jonų akumuliatorių automobilių gamyboje, poreikį. Dėl to vis aktualesnis klausimas tampa žaliavų naudojimas ir tinkamas ličio jonų akumuliatorių perdirbimas.
Šveicarijos banko analitikai neseniai paskelbė, kad dar iki 2025 metų elektra varomoms transporto priemonėms atiteks apie 14 proc. visų pasaulyje parduotų automobilių ir tai padidins ličio jonų baterijų paklausą automobilių pramonėje.
Pasaulinė kompanija „Adroit Market Research“ netgi paskaičiavo, kad dėl didėjančio elektronikos vartojimo ir elektrinių transporto priemonių paklausos ličio jonų akumuliatorių rinkos dydis iki 2025-ųjų pasieks beveik 105,0 mlrd. JAV dolerių.
„Elektra varomi automobiliai keliuose yra vienas iš svarbiausių būdų, kaip sušvelninti klimato kaitos poveikį, kurį sukelia įprastinės (dyzeliu ir benzinu varomos) transporto priemonės dėl išmetamo anglies dioksido kiekio. Kita vertus, augant elektrinio transporto rinkai atsiranda vis daugiau iššūkių dėl žaliavų, reikalingų elektrinėms baterijoms pagaminti, kasybos ir jų taupymo bei tinkamo baterijų perdirbimo“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
„Volkswagen“ skelbia šiuo metu perdirbantis mažiau nei pusę visų ličio jono baterijos žaliavų. Trumpalaikis automobilių gamintojo tikslas – perdirbti beveik tris ketvirtadalius elektrinės baterijos žaliavų, ilgalaikis – apie 97 procentų. Toks pat kiekis medžiagų (apie 97 proc.) perdirbama, kai švino akumuliatoriai, montuojami įprastinėse transporto priemonėse, tampa netinkami naudojimui.
Elektra varomų automobilių baterijų perdirbimas yra itin svarbus mažinant žaliavų sąnaudas. Didėjant pasaulinei paklausai, vien tik 2018 metais ličio žaliavos kaina padidėjo iki 45 proc., kobalto – daugiau nei per pusę.
Atakamos dykuma Čilėje tapo viena judriausių kasybos vietų planetoje po to, kai buvo atrasti didžiuliai vario ir ličio ištekliai Kasyba dar labiau suintensyvėjo dėl augančio ličio, kuris yra būtinas elektrinių akumuliatorių gamybai, poreikio. Praėjusiais metais Čilė eksportavo ličio už beveik 1 mlrd. JAV dolerių, arba beveik keturis kartus daugiau nei prieš ketverius metus.
Tačiau ličio kasybos proceso metu išpumpuojami didelis vandens kiekis ir druskingas purvas – tai turi negrįžtamą poveikį vietos aplinkai, nes sunaikina trapią ekosistemą ir išeikvoja geriamojo vandens atsargas gyventojams. Pavyzdžiui, Rytų Kinijos, Tibeto plynaukštės, kaimo gyventojai sako, kad dėl ličio kasybos buvo apnuodytos upės, nugaišo žuvys ir gyvuliai.
Svarbūs yra ir kiti aspektai. Kongo Demokratinėje Respublikoje itin dažnai kobalto žaliavos gavybai pasitelkiami vaikai, kurie vėliau dėl įkvepiamų dulkių serga plaučių ligomis. Konge išgaunama du trečdaliai pasaulyje išgaunamo kobalto, kuris yra vienas iš labiausiai toksiškų metalų, naudojamų baterijų gamybai.
„Paklausą šiems metalams didina ir tai, kad tos pačios medžiagos naudojamos ir gaminant mažus akumuliatorius telefonams, kompiuteriams ir kitiems elektronikos prietaisams. Dėl to itin svarbu, kad automobilių akumuliatoriai, nešiojamosios baterijos, kaip ir kitos elektronikos atliekos, turi būti tinkamai apdorojamos per visą jų gyvavimo ciklą“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
GIA kartu su bendrove „Atliekų tvarkymo centras“ yra sukūrusi infrastruktūrą elektromobilių ir jų akumuliatorių atliekoms surinkti bei tvarkyti (perdirbti). Pasak „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, bendrovei elektromobilio baterijų dalis, vadinamąsias celes, jau yra perdavęs automobilių gamintojas „Toyota“.
„Atliekų tvarkymo centras“ elektromobilių ličio jonų baterijas, kaip ir baterijas, montuojamas elektronikos prietaisuose, eksportuoja perdirbimui.
Žalioji revoliucija skatina didėjančią elektrinių transporto priemonių paklausą, o kartu ir augančią žaliavų, reikalingų ličio jonų akumuliatorių automobilių gamyboje, poreikį. Dėl to vis aktualesnis klausimas tampa žaliavų naudojimas ir tinkamas ličio jonų akumuliatorių perdirbimas.
Šveicarijos banko analitikai neseniai paskelbė, kad dar iki 2025 metų elektra varomoms transporto priemonėms atiteks apie 14 proc. visų pasaulyje parduotų automobilių ir tai padidins ličio jonų baterijų paklausą automobilių pramonėje.
Pasaulinė kompanija „Adroit Market Research“ netgi paskaičiavo, kad dėl didėjančio elektronikos vartojimo ir elektrinių transporto priemonių paklausos ličio jonų akumuliatorių rinkos dydis iki 2025-ųjų pasieks beveik 105,0 mlrd. JAV dolerių.
„Elektra varomi automobiliai keliuose yra vienas iš svarbiausių būdų, kaip sušvelninti klimato kaitos poveikį, kurį sukelia įprastinės (dyzeliu ir benzinu varomos) transporto priemonės dėl išmetamo anglies dioksido kiekio. Kita vertus, augant elektrinio transporto rinkai atsiranda vis daugiau iššūkių dėl žaliavų, reikalingų elektrinėms baterijoms pagaminti, kasybos ir jų taupymo bei tinkamo baterijų perdirbimo“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
„Volkswagen“ skelbia šiuo metu perdirbantis mažiau nei pusę visų ličio jono baterijos žaliavų. Trumpalaikis automobilių gamintojo tikslas – perdirbti beveik tris ketvirtadalius elektrinės baterijos žaliavų, ilgalaikis – apie 97 procentų. Toks pat kiekis medžiagų (apie 97 proc.) perdirbama, kai švino akumuliatoriai, montuojami įprastinėse transporto priemonėse, tampa netinkami naudojimui.
Elektra varomų automobilių baterijų perdirbimas yra itin svarbus mažinant žaliavų sąnaudas. Didėjant pasaulinei paklausai, vien tik 2018 metais ličio žaliavos kaina padidėjo iki 45 proc., kobalto – daugiau nei per pusę.
Atakamos dykuma Čilėje tapo viena judriausių kasybos vietų planetoje po to, kai buvo atrasti didžiuliai vario ir ličio ištekliai Kasyba dar labiau suintensyvėjo dėl augančio ličio, kuris yra būtinas elektrinių akumuliatorių gamybai, poreikio. Praėjusiais metais Čilė eksportavo ličio už beveik 1 mlrd. JAV dolerių, arba beveik keturis kartus daugiau nei prieš ketverius metus.
Tačiau ličio kasybos proceso metu išpumpuojami didelis vandens kiekis ir druskingas purvas – tai turi negrįžtamą poveikį vietos aplinkai, nes sunaikina trapią ekosistemą ir išeikvoja geriamojo vandens atsargas gyventojams. Pavyzdžiui, Rytų Kinijos, Tibeto plynaukštės, kaimo gyventojai sako, kad dėl ličio kasybos buvo apnuodytos upės, nugaišo žuvys ir gyvuliai.
Svarbūs yra ir kiti aspektai. Kongo Demokratinėje Respublikoje itin dažnai kobalto žaliavos gavybai pasitelkiami vaikai, kurie vėliau dėl įkvepiamų dulkių serga plaučių ligomis. Konge išgaunama du trečdaliai pasaulyje išgaunamo kobalto, kuris yra vienas iš labiausiai toksiškų metalų, naudojamų baterijų gamybai.
„Paklausą šiems metalams didina ir tai, kad tos pačios medžiagos naudojamos ir gaminant mažus akumuliatorius telefonams, kompiuteriams ir kitiems elektronikos prietaisams. Dėl to itin svarbu, kad automobilių akumuliatoriai, nešiojamosios baterijos, kaip ir kitos elektronikos atliekos, turi būti tinkamai apdorojamos per visą jų gyvavimo ciklą“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
GIA kartu su bendrove „Atliekų tvarkymo centras“ yra sukūrusi infrastruktūrą elektromobilių ir jų akumuliatorių atliekoms surinkti bei tvarkyti (perdirbti). Pasak „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, bendrovei elektromobilio baterijų dalis, vadinamąsias celes, jau yra perdavęs automobilių gamintojas „Toyota“.
„Atliekų tvarkymo centras“ elektromobilių ličio jonų baterijas, kaip ir baterijas, montuojamas elektronikos prietaisuose, eksportuoja perdirbimui.
