Auginti ir deramai auklėti vaikus, palaikyti darną šeimoje – ne kiekvienai porai lengvai įkandamas uždavinys. Dėl besaikio svaigalų vartojimo, socialinių įgūdžių, motyvacijos stokos ir kitų priežasčių kai kurios šeimos patenka į Vaiko teisių apsaugos skyriaus, policijos, kitų tarnybų akiratį, atsiduria rizikos grupės sąrašuose.
Tobulinimosi kursai
O tokių šeimų gyvenimas be dėmesio jau nepaliekamas. Panevėžio socialinių paslaugų centre Paramos šeimai skyriuje dirbantys socialiniai darbuotojai – nuolatiniai svečiai rizikos grupės šeimose.
Kaip teigia Paramos šeimai skyriaus vedėja Inga Savickienė, šiuo metu nuolatinės priežiūros reikalingos 178 šeimos, kuriose auga 339 vaikai.
Prieš septynerius metus įkurto skyriaus globoje vis dar yra šeimų, kurios stebimos nuo pat skyriaus įkūrimo ir vis dar nesugeba susitvarkyti bei pradėti gyventi savarankiškai.
Nuo praėjusių metų šalyje atsirado dar vienokios paramos tokioms šeimoms galimybė – pradėti rengti bendravimo su vaikais tobulinimo kursai tėvams.
Tiesa, pasak Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Audronės Grainienės, į šiuos kursus tėvus siunčia teismas – priverstinai. Išklausyti tobulesnio bendravimo su vaikais pamokas tėvai įpareigojami teismo ir nuo jų išsisukti negali. Jeigu tėvai nelanko ar vengia lankyti kursus, jiems gresia administracinė atsakomybė.
Be to, rengiamos ir tėvystės įgūdžių pamokos. Turintys problemų dėl vaikų auklėjimo tėvai tokius užsiėmimus lanko savo noru.
Tėvystės įgūdžių tenka mokytis ir tiems tėvams, iš kurių vaikai valstybės globai buvo paimti laikinai. Norintys susigrąžinti vaikus į šeimą tėvai, be kitų įsipareigojimų, turi ir pasimokyti.
Svarbus prevencinis darbas
Bendravimo su tėvais tobulinimo kursus, taip pat tėvystės įgūdžių pamokas rengia Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistai. Kaip teigia šios įstaigos administratorė Lina Šablinskienė, tėvystės įgūdžių jau mokėsi gana daug tėvų, o štai bendravimo su vaikais tobulinimo kursus kol kas teismas buvo skyręs vos kelioms motinoms.
Su rizikos grupės šeimomis dirbančių specialistų nuomone, prevencinis darbas rizikos šeimose turėtų būti vykdomas nuolat, Vyriausybė turėtų priimti daugiau jį skatinančių sprendimų.
Juk šalyje kasmet apie du tūkstančius vaikų netenka tėvų globos. Slidžiu keliu pradėjusios žengti šeimos gana greitai gali netekti teisių į vaikus.
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nemažėja iš šeimų paimamų vaikų, gali būti ir prevencinio darbo stoka.
Vyriausybėje jau keliama iniciatyva sukurti prevencinio darbo su šeima modelį ir stiprinti pagalbą šeimai. Šia iniciatyva siekiama mažinti vaikų, kuriems nustatoma globa ar rūpyba, sudarant galimybes pačioms šeimoms tinkamai auginti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.
Turėtų keistis rizikos grupės šeimose dirbančių socialinių darbuotojų veiklos kryptis – darbas turėtų prasidėti dar iki tol, kol šeimoje susikaupia rimtų problemų.
Vienas iš žingsnių – skirti daugiau dėmesio šeimoms, kurios dar nėra įrašytos į rizikos grupės sąrašą, tačiau tam tikrų bėdų jose jau būta.
Sugrįžta į normalų gyvenimą
Panevėžio socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus vedėja Inga Savickienė sako, kad pastaruoju metu padaugėjo šeimų, į kurias dėl įvairių bėdų tenka atkreipti daugiau dėmesio. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus vedėja Inga Savickienė sako, kad pastaruoju metu padaugėjo šeimų, į kurias dėl įvairių bėdų tenka atkreipti daugiau dėmesio. U.Mikaliūno nuotr.
Paramos šeimai skyriaus vedėja I. Savickienė teigia, kad pastaruoju metu sparčiai daugėja vadinamųjų signalinių šeimų.
Dėmesys atkreiptas į 37 panevėžiečių šeimas, kuriose auga 85 vaikai. Tos šeimos anksčiau nei Vaiko teisių apsaugos skyriui, nei kitoms tarnyboms nebuvo žinomos. Į signalinių šeimų sąrašą patenka pasiekus žinioms iš mokyklų, kaimynų – dėl netinkamo vaikų ar jų tėvų elgesio.
„Tokios šeimos stebimos tris mėnesius, joms teikiamos rekomendacijos ir dažniausiai per tą laiką jau būna aišku, ar jos bus įtraukiamos į rizikos grupę, ar paaiškėjus, jog puikiai sugeba tvarkytis, bus išbrauktos iš signalinių šeimų sąrašo“, – sako I. Savickienė.
Pasak skyriaus vadovės, maždaug pusei stebimų šeimų pavyksta grįžti į normalų gyvenimą, kitoms, bėdos, prasidėjusios, rodos, nuo mažų klaidų, virsta sunkia problemų našta.
Ištiesia pagalbos ranką
I. Savickienė sako, kad socialiniai darbuotojai globojamoms šeimoms dažnai tampa artimais žmonėmis. Juk jie į namus ateina ne su priekaištais ar pajuoka, o iš tikrųjų tiesia pagalbos ranką – konsultuoja, pataria, padeda.
„Stebina, kad vis daugiau jaunų tėvų visiškai neturi jokių socialinių įgūdžių. Nors ir matyti, kad myli savo vaikus, bando jais rūpintis, bet dažnai vis ne taip. Neseniai net keletą visai jaunų mamų teko tiesiog vesti į gyvenimą už rankos – paaiškinti, kaip reikia elgtis su kūdikiu, kaip jį maudyti, rengti, taip pat padėti nuvažiuoti į metrikacijos skyrių užregistruoti vaiko, į Savivaldybę išsirūpinti pašalpos“, – sako skyriaus vedėja.
I. Savickienė teigia, jog kai kurių socialinių įgūdžių neturinčių motinų net nereikėjo įrašyti į rizikos grupės sąrašą – jos išmoko tvarkytis savarankiškai.
Rizikos grupės šeimos į rankas negauna visų socialinės paramos pinigų – tik pusę skirtųjų. Kita pusė pervedama į socialinę kortelę, su kuria galima atsiskaityti visose vieno prekybos tinklo parduotuvėse. Pirkti galima viską, išskyrus alkoholį ir tabaką.
Iš pradžių labai priešinusios tokiai auklėjimo priemonei šeimos suprato, kad nieko pakeisti neįmanoma – tokia tvarka galioja visoje šalyje. Visiems rizikos grupės šeimos vaikams sulaukus pilnametystės, šeimos, nors jų gyvenimo būdas ir nesikeičia, iš sąrašo išbraukiamos.
Paramos šeimai skyriaus vedėja sako, kad kartais iš rizikos grupės sąrašo išbraukiamos ir kitu gyvenimo keliu pasukusios, susitvarkiusios šeimos.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
