1992 m. spalio 31 d. Candice Fonagy nuvyko į savo vietinę ligoninę Kiplinge, Kanadoje, ieškodama draugės po to, kai susiginčijo su savo vaikinu.
Jos draugė tą vakarą nedirbo, tačiau slaugytoja pasiūlė jai kreiptis į gydytoją, nes ji atrodė labai susijaudinusi. Daktaras Johnas Schneebergeris pamatė C. Fonagy ir parekomendavo jai raminamųjų. Ji tikėjosi gauti tabletę, tačiau C. Fonagy buvo suleista injekcija, po kurios jos kūnas iškart nutirpo.
Nuo tada ji viską prisimena labai miglotai, nes jai suleistas vaistas (vėliau išsiaiškinta, kad tai buvo midazolamas) slopina naujų prisiminimų kūrimą, taip pat sukelia mieguistumą ir mažina nerimą. Dažniausiai jis yra paskiriamas prieš medicinines procedūras arba žmonėms, prijungtiems prie mechaninių ventiliatorių, siekiant sumažinti sąmonę.
Kai C. Fonagy atsipeikėjo, ji buvo įsitikinusi, kad gydytojas ją išprievartavo. Pranešus policijai apie savo patirtį, buvo rasta spermos ir atpažintas jai suleistas neįprastas vaistas.
Apklaustas J. Schneebergeris savanoriškai pateikė policijai kraujo mėginį, kuris būtų lyginamas su surinktu mėginiu. DNR nesutapo. Tačiau po metų policija sutiko dar kartą ištestuoti J. Schneebergerį, šį kartą prižiūrint policijai, o ne priimant gydytojo pateiktą mėginį. Vėlgi, DNR nesutapo. Po to vietinė bendruomenė ėmė manyti, kad C. Fonagy melavo apie užpuolimą, o be jokių įrodymų policija nutraukė tyrimą.
J. Schneebergeris tvirtino, kad C. Fonagy suleistas vaistas kartais sukelia seksualinės veiklos haliucinacijas, tačiau moteris nesiliovė ieškojusi atsakymų. Ji pasamdė privatų tyrėją, kad gautų J. Schneebergerio DNR mėginį, kuris būtų ištirtas privačioje laboratorijoje. Vis dėlto kraujo mėginys nėra lengviausiai surenkamas (žmonės linkę pastebėti, kai jiems duriama su adata į veną), todėl tyrėjas pasirinko lengvesnį kelią – surinkti DNR nuo jo vazelino.
Šis mėginys atitiko spermos mėginį.
To pakako, kad C. Fonagy galėtų pradėti civilinį procesą prieš J. Schneebergerį, kur jis dar kartą sutiko atlikti DNR tyrimą stebint policininkams. Technikas norėjo paimti kraują iš gydytojo piršto, tačiau J. Schneebergeris reikalavo, kad paimtų iš venos. Technikas stengėsi ištraukti kraujo iš venos, nepaisant to, kad ji buvo pritvinkusi, tačiau negalėjo gauti pakankamai kraujo DNR tyrimams, todėl byla vėl buvo nutraukta.
1997 m. balandžio mėn. penkiolikmetė J. Schneeberger įdukra pareiškė, kad jis jai naktimis suleidinėja vaistų, o po to ją prievartauja. Tąkart policija paėmė jo plaukų ir kraujo iš piršto mėginius.
Šį kartą DNR puikiai atitiko spermos mėginį, gautą po užpuolimo iš C. Fonagy. Jie pagaliau jį pričiupo, tačiau liko kitas klausimas – kodėl, po velnių, DNR sutapo tik dabar?
Teismo proceso metu J. Schneebergeris papasakojo, kaip jam pavyko apeiti kraujo analizę. Jis policijai pateikė kito paciento kraujo mėginį, kurį jis buvo susileidęs sau į ranką. Jis į savo ranką implantavo 15 centimetrų guminį vamzdelį, kuriame buvo kito vyro kraujas ir antikoaguliantai, kad jo greitai nesumažėtų.
Trečiojo kraujo mėginio neužteko tyrimams, nes kraujas beveik pasibaigė ir buvo virš dvejų metų senumo.
Nenustebsite sužinoję, kad žmogus, galintis pripildyti savo ranką kažkieno kito krauju, neketina lengvai pasiduoti. J. Schneebergeris teigė, kad C. Fonagy įsliūkino ir spermą surinko iš panaudoto prezervatyvo. Teisėjai tuo nepatikėjo ir jis buvo nuteistas kalėti šešerius metus.
