Policijos pareigūnai kavinėje Vilniuje ketvirtadienį (01.23) sulaikė ir uždarė į areštinę prieštaringos reputacijos verslininką 47 metų Joną Urką. 2002-ųjų rugsėjo 19 dieną Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, J. Urka buvo nuteistas kalėti maždaug metus pagal Baudžiamojo kodekso nuostatą, numatančią atsakomybę už skolininko nesąžiningumą ir apgaulę.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viešosios policijos Areštinės ir konvojavimo tarnybos pareigūnai nuteistojo negalėjo surasti nuo praėjusių metų gruodžio 17 dienos.
Šios tarnybos komisaras Genadijus Beliavskis BNS sakė, kad J. Urka buvo nurodęs kelis gyvenamųjų vietų adresus, tačiau nė vienoje iš jų policininkai jo nerasdavo.
Apie 13 val. pareigūnai nuteistąjį surado Naujamiesčio rajone esančiame restorane "Fortas". Sulaikomas jis nesipriešino.
J. Urka buvo uždarytas į areštinę, po to - pervežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Iš čia jis bus pervežtas į griežtojo režimo pataisos koloniją, tikriausiai Vilniuje, Sniego gatvėje, kur atliko bausmę už kitus nusikaltimus.
J. Urka 2000 metų kovo 20 dieną buvo paleistas iš šios kolonijos, kur atliko bausmę už svetimo turto iššvaistymą stambiu mastu.
1999 metais buvęs UAB "Svetur" generalinis direktorius J. Urka buvo nuteistas kalėti 5 metus už bendrovės turto iššvaistymą, po to jam bausmė buvo sutrumpinta. Iškalėjęs du trečdalius bausmės, jis pirma laiko buvo paleistas į laisvę.
Išėjęs iš kolonijos, verslininkas prokuratūros buvo apkaltintas paskelbęs žiniasklaidoje tikrovės neatitinkančias žinias apie tuometinį Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį ir jau mirusį akademiką, buvusį ambasadorių Didžiojoje Britanijoje Raimundą Rajecką, tačiau vėliau buvo išteisintas.
Bylos duomenimis, išėjęs iš kolonijos 2000 metų pavasarį, J. Urka pareiškė, kad per R. Rajecką 1995 metų gegužę V. Landsbergiui neva paskolino 400 tūkst. litų, kurių šis politikas esą negrąžino.
J. Urka savo kaltę neigė ir tvirtino, kad apšmeižti V. Landsbergio neketino, o tik norėjo išsiaiškinti, ar tikrai tuometinis Seimo pirmininkas iš jo gavo paskolą.
Pasak J. Urkos, 1995 metais R. Rajeckas paprašė paskolinti 3-4 milijonus litų. Vėliau V. Rajeckas pasakęs, esą pinigai reikalingi ne jam, o V. Landsbergio verslui.
2001-ųjų metų kovo 29 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino J. Urką apšmeižus buvusį Seimo pirmininką V. Landsbergį ir mirusį akademiką R. Rajecką ir nuteisė kalėti vienus metus.
Prie šios bausmės J. Urkai teismas pridėjo 6 mėnesių neatliktą bausmę už stambaus masto svetimo turto iššvaistymą. Apylinkės teismo nuosprendžiu, iš viso J. Urka griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje turėjo praleisti pusantrų metų.
Nesutikdamas su tokiu nuosprendžiu, verslininkas jį apskundė Vilniaus apygardos teismui ir balandžio 9 dieną teisėjų kolegija J. Urką nusprendė išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Tačiau tada su tokiu sprendimu nesutiko V. Landsbergis. Jis kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas palikti galioti J. Urką apkaltinantį nuosprendį.
Pernai lapkritį Aukščiausiasis Teismas šią bylą grąžino nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Šioje byloje teismas nuosprendžio dar nepaskelbė.
BNS
