Taip, normaliomis sąlygomis lytinis aktas netrunka 30 minučių ir nereikėtų iš savęs reikalauti neįmanomų dalykų. Tačiau ką galvoti tuomet, kai laikotarpis nuo sueities iki kulminacijos (ejakuliacijos arba sėklos išsiveržimo) dažniausiai neviršija net 30 sekundžių arba, dar blogiau, baigiama dar prieš lytinę sueitį.
Kai kuriems vyrams pakanka minimalios lytinės stimuliacijos – ir štai, viskas baigta. Tai gali būti vieno iš dažniausiai pasitaikančių lytinės funkcijos sutrikimų, vadinamo priešlaikine ejakuliacija, požymiai. Tad pakalbėkime apie ją plačiau – kokie pagrindiniai šio lytinės funkcijos sutrikimo diagnostiniai kriterijai?
Kas yra priešlaikinė ejakuliacija?
Priešlaikinė ejakuliacija mediciniškai gali būti nustatoma remiantis tam tikrais kriterijais:
• laikas iki ejakuliacijos po įsiskverbimo į makštį (intravaginalinės ejakuliacijos latentinis periodas) trumpesnis negu dvi minutės. Problema ypač ryški tuomet, kai baigiama dar prieš lytinę sueitį ar penetracijos į makštį momentu. Priešlaikinė ejakuliacija dažniausiai diagnozuojama tuomet, kai lytinis aktas netrunka ilgiau kaip 30-60 sekundžių, tačiau bendrąja prasme vienas iš svarbiausių diagnostinių kriterijų yra ilgiau nei 2 minutes netrunkantis intravaginalinės ejakuliacijos latentinis periodas;
• nuolatinė arba pasikartojanti ejakuliacija po minimalios seksualinės stimuliacijos prieš įsiskverbiant, skverbiantis ar iškart įsiskverbus į makštį ir anksčiau, nei to nori pacientas – kuo dažniau kartojasi problema, tuo lytinės disfunkcijos tikimybė didesnė;
• pacientas dėl priešlaikinės ejakuliacijos labai kenčia ir patiria didelių psichologinių sunkumų santykiuose su partnere – juntami tokie jausmai kaip nusivylimas, nerimas, nepasitikėjimas savimi, baimė. Dėl intymumo silpnėjimo ir lytinių santykių dažnio mažėjimo prasideda įvairūs nesutarimai. Kuo labiau partnerė kaltina partnerį, tuo jam sunkiau pratęsti lytinį aktą;
• bloga ejakuliacijos kontrolė – tai reiškia, kad vyras visai negali arba beveik negali valingai kontroliuoti ejakuliacijos proceso ir sėklos išsiveržimo momentas nuo jo norų praktiškai nepriklauso;
• buvusi priešlaikinė ejakuliacija daugeliu atvejų bandant lytiškai santykiauti per praėjusius 6 mėnesius – tai reiškia, kad vyrą ši problema kamuoja mažiausiai pusę metų, o galbūt net ir visą gyvenimą.
Kaip gali būti paplitusi ši problema?
Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija kamuoja maždaug kas trečią vyrą arba apie 30 procentų visų lytiškai aktyvių vyriškosios lyties atstovų. Kai kurios apklausos ir tyrimai rodo, kad vyrų grupėje iki 30 metų amžiaus šis lytinės sveikatos sutrikimas gali būti palietęs bene kas antrą jaunuolį – vadinasi, galima spėti, kad ankstyvos ejakuliacijos problema neretu atveju susijusi būtent su patirties stoka ir dideliu, sunkiai valdomu, nekontroliuojamu seksualiniu susijaudinimu. Kai kuriems vyrams priešlaikinės ejakuliacijos epizodai suretėja vyresniame amžiuje, tačiau taip nutinka ne visiems – būna, kad priešlaikinė ejakuliacija pradeda varginti kartu su kitais lytinės funkcijos sutrikimais, pavyzdžiui, erekcijos silpnėjimu.
Kur kreiptis?
Neaiškios kilmės maisto papildų vartojimas ir galimai falsifikuotų vaistų vartojimas – ne išeitis. Geriausia kreiptis į gydytoją urologą ir atvirai jam išsakyti visas problemas. Jeigu problema iš tiesų egzistuoja, gali būti paskirtas medikamentinis ir (arba) psichoterapinis gydymas. Lietuvoje jau galima įsigyti geriamąjį vaistą, kuris skirtas būtent šiai problemai gydyti.
Šis vaistinis preparatas pailgina laiką iki sėklos išmetimo ir gali pagerinti ejakuliacijos kontroliavimą. Tai gali padėti sumažinti nusivylimą ar nerimą dėl greitos ejakuliacijos. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
