„Turime akivaizdų faktą – tik retas buto daugiabučiame name savininkas, nesvarbu gyvenantis didmiestyje ar mažesniame miestelyje, pasirūpina priešgaisrinės signalizacijos ar kitokių gaisro prevencijai skirtų priemonių įsirengimu ar įsigijimu. Vos 1% butų savininkų bute instaliuoja priešgaisrinę signalizaciją, o gyventojų, kurie namuose turėtų gesintuvą išvis nepasitaiko. Tuo tarpu noriu pabrėžti, kad dėl gyventojų tankumo, būtent butuose, esančiuose daugiabučiuose namuose, gaisro kilimo tikimybė visuomet išlieka ypač didelė.“, - konstatavo draudimo bendrovės BTA Turto draudimo vadovaujančioji specialistė Dalia Strazdienė.
Specialistė pastebi, kad individualių namų savininkai išties labiau rūpinasi priešgaisrinės signalizacijos įsirengimu – tokių klientų šiemet lyginant su pernai padaugėjo 1,5 karto, o lyginant su 2010 m. beveik 2,5 karto. Individualių namų savininkai labiau brangina turimą turtą, nes priešgaisrinę signalizaciją namuose stato net 8 kartus dažniau nei butų savininkai.
„Didžiausią įtaką kilti gaisrui daro žmogaus veiksmai ir neatsargus jo elgesys su ugnimi. Nors BTA fiksuoja, kad išmokos dažniau išmokamos už ugnies padarytus nuostolius gyvenamuosiuose namuose, tačiau negalime teigti, kad gyvenamoji vieta pati savaime lemia gaisro kilimo priežastį. Pavyzdžiui, turėjome įvykį, kai namuose romantiškai leidžiant laiką žvakių šviesoje, nuo žvakės užsidegė užuolaida arba buvo ir taip, kad gaminant maistą, užsidegus aliejui apdegė virtuvė ir koridorius.“, - pasakojo D. Strazdienė.
Priežastys, dėl kurių gyventojai vengia pasirūpinti būsto saugumu, gali būti labai įvairios ir dažnai neteisingos. Apsaugos tarnybos UAB „Apsaugos komanda” komercijos direktorius Vytautas Naras sako, kad „dažniausiai žmonės nusiperka jau įrengtą butą ir nenorėdami gadinti esamo interjero priešgaisrinės saugos klausimą atideda vėlesniam laikui. Kiti kažkodėl galvoja, kad tai yra labai brangi paslauga, tačiau iš tiesų gaisro detektorius kainuoja nuo 25 litų. Tačiau apie priešgaisrinę signalizaciją visada mąsto tie žmonės, kurie statosi nebe pirmą namą arba įsigyja nebe pirmą butą ir jį įsirenginėja nuo nulio”.
Apsaugos tarnybos specialistas taip pat informavo, kad vėlyvą rudenį, o ypač žiemą, kai užsikemša šildymo katilai tenka važiuoti į įvykio vietą. V.Naras teigia, kad per metus taip išgelbėja apie 20 būstų. Paprastai iškviečiama priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir nuostolių būna gerokai mažiau.
Šiais metais draudimo bendrovė BTA jau registravo 18 smulkesnių ir stambesnių su ugnimi susijusių atvejų, kuomet nukentėjo gyventojų turtas.
Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovė. Siūlydama bene plačiausią draudimo rūšių pasirinkimą, BTA šiais metais išmokėjo išmokų dėl nuostolių gyventojų turtui ir sveikatai 17,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, iš viso už 59 mln. litų.
