.jpg)
Panagrinėjus pradinę medžiagą, iš kurios išaugo straipsnio, interviu, TV laidos temos, akis rėžia ne informacijos perteklius, bet jos stygius. Intrigos šaknys – žinių apie asmeninį D. Grybauskaitės gyvenimą skurdumas, netikslumai viešai pateiktoje biografijoje ir šykščiai pažertos kandidatės nuomonės dėl svarbiausių valstybės reikalų. Situacija kasdien keičiasi, kalbu apie būklę iki balandžio 20-osios, kada pasirodė TV3 laida „Balsas.lt televizija“.
Ar daug žmonių atsimena Algirdo Brazausko tėvo vardą, Artūro Paulausko tėvo užsiėmimą? Tačiau tokia informacija savo laiku buvo viešai pateikta ir... pamiršta. D.Grybauskaitės tėvų vardų ir pavardžių jos rinkiminiame tinklalapyje ilgokai nebuvo. Tokios informacijos ir dabar (2009 04 22, 8.50 val.) nėra skyrelyje „Apie mane“ (tame skyrelyje įdėtas ir 26 min. trukmės D.Grybauskaitės interviu TV3 kanalui, kurio viso nežiūrėjau, kadangi neturiu tam laiko; gal ten yra kažkas apie tėvus – sutikite, kad tai ne pats geriausias būdas pateikti elementarius duomenis). Užtat pagrindinio tinklalapio viršutiniame kairiajame kampe yra vaizdo įrašų langas, kuriame slenka langelis „Apie tėvelius“, paskelbtas balandžio 19 d. Tai D. Grybauskaitės susitikimo su rinkėjais vaizdo įrašas. Ji kalba apie tėvus, nurodydama, kad salėje yra „Korsakų giminės atstovė“, galinti patvirtinti kandidatės žodžius. Vaizdas šiek tiek primena teismo posėdį. D. Grybauskaitė pradeda nuo jai keliamų kaltinimų ir įtarinėjimų, paskui kalba apie tėvus, pasisakymo pabaigoje – vėl svarstymai apie kaltinimus.
Klausimas kandidatei ir jos rinkimų štabui: kodėl informacija apie tėvus, kurios svarba kampanijoje yra labai maža, sukėlė priešpriešą tarp žiniasklaidos ir kandidatės? Ar kaltinimai ir teisinimaisi yra geriausias fonas, kuriame pristatomi tėvai?
Bent jau man šita „kova dėl tėvų“ sukelia tam tikrų spėjimų apie D. Grybauskaitę ir jos štabą. Iš to, ką matau, darau išvadą, kad daug informacijos pateikiama skubotai ir atsainiai. Tai dar pusė bėdos. Rimtesnė D.Grybauskaitės problema yra tai, kad kol kas ji yra žiniasklaidos vedama.
Šiek tiek asmeninių įspūdžių. Balandžio 16-ji, apie 12:15. Sėdžiu balsas.lt studijoje D. Grybauskaitės dešinėje. Jos kairėje sėdi Tomas Čyvas. Kiekvienas iš trijų asmenų prieš save pasidėjęs kažkokių popierių. Mudu su Tomu – klausimus D.Grybauskaitei, o ši, kiek mačiau per petį, savo programą, kuri dabar jau paskelbta tinklalapyje.
Klausau, kaip Tomas kvočia ją apie veiklą Atgimimo laikais ir jaučiuosi šiek tiek nesmagiai, kadangi pirmas iš klausimų, kuriuos jai iš anksto pasiuntėme raštu, atrodė taip:
Kokie yra pagrindiniai Dalios Grybauskaitės politinės programos teiginiai – jei politine programa nelaikysime vien asmeninio žavesio?
Tomas nuo D.Grybauskaitės žavesio iškart peršoko prie jos biografijos detalių, o apie programą nepaklausė. Interviu metu norėjau grįžti prie programos, bet per D.Grybauskaitės petį ją daugiau paskaitinėjęs nusprendžiau, kad neverta gaišti laiko. Vis dėlto šiek tiek graužiausi, kad su pirmuoju klausimu nuvažiavome nuo bėgių. Paskui pagalvojau, kodėl turėčiau veltui dirbti svetimą darbą? Tai politiko, o ne žurnalisto reikalas perimti iniciatyvą, jeigu žurnalistas bando nusukti neaiškia kryptimi. Ar tai sunku žaviai nusišypsoti Tomui ir papriekaištauti, kad neleidžiama prasižioti apie programą?
Iš to, kas viešojoje erdvėje vyko iki šiol, darau išvadą, jog D. Grybauskaitė atsišaudo nuo žiniasklaidos, užuot perėmusi iniciatyvą. O juk ji – kovotoja. Tačiau aplinkybės kol kas susiklostė taip, kad kova vyksta jos teritorijoje – netgi asmeninėje – kurią ji bando apginti. Vis dėlto, kokia prasmė saugoti tėvų vardus ir pavardes nuo paviešinimo?
Pabandykime valstybiškai pažvelgti į gandus apie D. Grybauskaitę. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad komisija turi labai menkas galimybes patikrinti, ką kandidatai į prezidentus skelbia apie save. D. Grybauskaitė – kaip labiausiai tikėtina prezidento rinkimų nugalėtoja – galėtų parodyti valstybinį požiūrį ir užkimšti žiniasklaidą asmeninio gyvenimo faktais: kad jūs visi paspringtumėte!
Gandai apie D.Grybauskaitės homoseksualumą irgi nėra nevalstybinė tema. Viena vertus, lytinė orientacija – labai intymus ir asmeniškas dalykas. Kita vertus, tai pagrindas šantažuoti. Kažkas kažkada viešai pareiškė, kad D. Grybauskaitė yra lesbietė. Nuo tada dalis krikščioniškų politikų, kartu su jais ir Katalikų bažnyčios atstovai (šie netiesiogiai) reiškia abejones dėl D.Grybauskaitės tinkamumo būti prezidente. D. Grybauskaitė tik palyginti neseniai viešai atsikirto, kad lesbietė nėra. Pareiškimai padaryti. Tačiau politiką gali lemti nevieši dalykai. Galbūt D.Grybauskaitė priklauso nuo tų, kurie realiai gali ją šantažuoti – žinoma, jeigu tam yra pagrindo. Ši problema nėra kaip nors išsprendžiama vien pareiškimais, tai „pasaka be galo“ – nebent kas nors kada nors papiltų faktais pagrįstų sensacijų. Valstybinis viso to šaršalo aspektas yra politiniai sprendimai, kuriuos priims galimos kompromitacijos bijantis – arba išties nieko nebijantis – valstybės vadovas.
