Dabar užsakovų poreikiai, neva, tokie, kad tenka ieškoti naujausių technologinių linijų: iš vieno kilogramo padarančių jau ne du, o visus tris kilogramus. Laidos „Prieš srovę“ kūrybinei komandai pavyko gauti itin slaptus vaizdus, kuriuose matosi, kaip veikia technologijos. Bet pasakykite, injektuota mėsa – ar šis terminas jums yra girdėtas?
„Manau, kad viskas yra injektuojama, - laidoje kalbėjo vegetaru tapęs kulinaras Žilvinas Užkuraitis. – Mėsa yra išpūsta, prifarširuota chemikalais. Praktiškai, visa mėsa yra tokia. Ši mėsa atrodo labai gerai, bet esmė yra, iš ko yr gaminami šie klijai. Tai yra fekalijos“.
Pasak Ž. Užkuraičio, tai gali būti žmonių, gyvūnų fekalijos. „Aš rimtai sakau. Juk valymo įrengimai yra aukso kasyklos – ten susikaupia absoliučiai visos medžiagos. Ir vitaminai. Ir baltymai. Ir riebalai. O žmonės vėliau eina į parduotuvę, perka mėsą, nes „štai, man daktarėlis sakė valgyti mėsytę“. Kokia mėsytė? Apie ką mes kalbame?“
Kur nusipirkti tikros mėsytės, mes nepasakysime, tačiau juk gyvename ne džiunglėse. Juk yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri prižiūri, kad maistas, kurį perkame, būtų sveikas ir nesuklastotas jokiais svorį didinančiais skysčiais. Jau šypsotės?
Ar žino tarnyba šią problemą? Ar tikrina, kokią mėsą mes, eiliniai pirkėjai, verdame ir kepame.
„Injektuotos mėsos prekyboje praktiškai nėra, - sakė VMVT maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė. – Tik prieš du metus esu mačiusi užšaldytą tokią paukštieną iš Danijos“.
Pasirodo, mūsų šalyje nėra tokios mėsos... Kaip ir nėra korupcijos, nebūna ir bendrų medžioklių, kuriose po vienu medžiu pasiklydusio zuikio laukia ir Žemės ūkio ministrė, ir ponas Milius, ir stambus verslininkas, mėsos gamintojas.
„Prieš srovę“ sužinojo ir KTU Maisto ir technologijos katedros nuomonę apie injektuotą mėsą.
Kur nuves ir ką atskleis „Prieš srovę“ tyrimas, žiūrėkite vaizdo reportaže!
