Kai kalbama apie smurtą šeimoje, pirmiausia akcentuojama vyro skriaudžiamos, užguitos moters problema – visuomenininkai ragina moteris (ne vyrus) netylėti dėl patiriamo smurto, reklaminiuose plakatuose vaizduojamos tik moterys mėlynėmis išmargintu veidu (esą kaltininkas – vyras) arba užklijuota burna (esą bijo įskųsti smurtaujantį vyrą), įvairiose akcijose, skelbiančiose kovą prieš smurtą, kabinamos esą vyrų nužudytų moterų suknelės... Bet smurtą artimoje aplinkoje patiria ir vyrai.
Ir „damos“ smurtauja
Kai 2011 metų gruodį Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija apie šią problemą rėkte rėkė kas savaitę, vėliau – kas mėnesį, kas pusmetį. Šiurpino tūkstantiniais skaičiais, liudijančiais smurtą šeimoje. Tuomet ir tapo aiškesnis vaizdas – smurto šeimoje mastai. Taip pat paaiškėjo, kad moterų, smurtaujančių prieš savo vyrus, – irgi ne vienetai.
Štai po mėnesio buvo paskelbta, kad dėl smurto šeimoje iš viso buvo pradėti 1149 tyrimai – smurto aukomis tapo 936 moterys ir 94 vyrai (likusi dalis – nepilnamečiai).
Dar po mėnesio skaičiai augo: tarp aukų buvo jau 1288 moterys ir 188 vyrai, po 4 mėnesių – 2776 moterys ir 116 vyrų.
Dabar, kai nuo minėto įstatymo įsigaliojimo praėjo jau beveik 3 metai, skaičiai nė kiek ne mažiau šiurpina – pranešimai į šalies policiją dėl smurto šeimoje liejasi tūkstančiais per mėnesį, o į areštines uždaromi ne tik smurtautojai vyrai, bet ir savo vyrus antausiais, nagais, lazdomis, šepečio kotu, keptuvėmis ir panašiai įpratusios „auklėti“ moterys.
Policijos duomenys leidžia teigti, kad kovą prieš smurtą propaguojančiuose reklaminiuose stenduose, neretai paženklinančiuose autobusų stoteles ar pastatų sienas, turėtų būti ir mėlynėmis išmargintų vyrų, nukentėjusių nuo savo moterų, veidų. Mat 2012 metais tokių vyrų Lietuvoje oficialiai buvo 721 (moterų – 6494), 2013 metais 1128 vyrai išdrįso skųstis patyrę savo „damų“ smurtą (aukų moterų buvo 8322), o per 8 šių metų mėnesius nelaimėlių vyrų užregistruota 216 (moterų – 2183). Ir tai nėra pilnas smurto aukų vaizdas – vis dar daug šeimos smurto aukų linkę apie tai nutylėti. Ypač – vyrai.
Per plauką nuo mirties
Kad vyrai patiria savo moterų smurtą, dėl to niekur nesikreipia, greitai atleidžia skriaudikei ir neieško būdų, kaip išspręsti smurto šeimoje problemą, aiškiai pailiustruoja ir visai neseniai Kauno apygardos teisme išnagrinėta viename Šakių rajono kaime gyvenančios šeimos istorija.
Niekur nedirbanti, kadaise profesinį išsilavinimą įgijusi, alkoholiu piktnaudžiaujanti ir ne kartą sutuoktinį smurtu „auklėjusi“ Živilė L. (42 m.) dabar siunčiama už grotų. (Tik nuosprendis dar turi įsiteisėti.) Tokia bausmė moteriai paskirta už sunkų savo vyro Sauliaus L. (43 m.) sužalojimą. Šiurpiausia, kad smurto liudytojai – poros 4 nepilnamečiai (9–16 m.) vaikai. Tad logiška, kad jie, augdami pažinę tik tokį šeimos gyvenimo būdą, vėliau sukūrę savo šeimas, patys gyvens lygiai taip pat – net ir menkiausias problemas spręs kumščiais ir smurtu, nes kitokio problemų sprendimo recepto jie nežinos. Taip „daugins“ smurtą šeimoje.
Tiesa, tėvų mūšis praėjusių metų liepos 14-ąją parodė, kad kol kas šios šeimos vaikai linkę neužsimerkti prieš smurtą. Kai nuo pat ryto namie girtavę tėvai pradėjo peštis ir girta (po įvykio nustatytas labai sunkus girtumas – 3,27 promilės) Živilė L., kurios sutuoktinis nenorėjo įsileisti iš kiemo į namą, dūrė peiliu vyrui į krūtinę, o paskui užrakino namo duris, nes nenorėjo įleisti medikų, vienai dukrai kartodama, kad sužalotą ir silpstantį Saulių L. „nori pribaigti“, paauglė nepabūgo išdaužyti vieną namo langą dalgio kotu, įlipo į vidų ir atrakino spyną, nes labai bijojo, kad kraujuojantis tėtis numirs.
O Sauliui L. po žmonos stipraus dūrio peiliu tikrai grėsė mirtimi, nes žaizda buvo gili – dūris pažeidė net kepenis, prasidėjo vidinis kraujavimas. Kai sužalotąjį medikai skubiai operavo, jo pilvaplėvės ertmėje buvo susikaupę jau apie 700 mililitrų kraujo. Sunki būklė.
Ir tai – ne vienintelis Živilės L. išpuolis prieš sutuoktinį. Šis ne kartą žalotas smūgiais į galvą, daužytas šepečio kotu, žarstekliu. Tai liudijo poros vaikai ir Šakių policininkai, ne kartą kviesti į šią šeimą, o seniūnijos darbuotojai neslėpė, kad Živilė L., kai būna girta (o tai būdavo dažnai), „spinduliuoja“ agresija ir nenuspėjamu elgesiu.
Negalima nutylėti, kad rankų sudėjęs nesėdėdavo ir šeimos galva – jis taip pat smurtaudavo prieš žmoną. Greičiausiai todėl vyras, ištrauktas iš mirties nagų, vis tiek buvo linkęs savo skriaudikei atleisti – esą dėl vaikų taip reikia. O kad vaikai tokioje kasdienybėje patys tampa smurto (psichologinio) aukomis ir gauna supratimą apie netinkamą šeimos modelį, sutuoktiniams L. bent jau iki šiol visai nerūpėjo. Ši šeima socialinės rizikos šeimų sąraše – jau 16 metų.
Tapo vyro žudike Užsienio mokslininkai, išsamiai išanalizavę smurtaujančių moterų agresijos priežastis, paskelbė, kad visos tokios moterys turi psichikos sveikatos problemų; 92 proc. tokių moterų vaikystėje patyrė psichologinių traumų; 52 proc. tokių moterų į „žygį“ prieš savo šeimos narius „pašaukė“ išgertas alkoholis.
Lietuvos teisėsaugininkai taip pat skelbia, kad apie 90 proc. smurto šeimoje atvejų būna dėl šeimos narių girtavimo.
Būtent alkoholis dabar 10 metų varo į „zoną“ Kauno rajono Vandžiogalos seniūnijos Valeravos kaimo gyventoją Nijolę Budrienę (65 m.). Kauno apygardos teismas paskelbė, kad tokia bausmė pensininkei skiriama už savo bendraamžio sugyventinio Anatolijaus M. nužudymą. Nuteistoji, kol įsiteisės šis nuosprendis, dar palikta laisvėje. Seniūnijoje ji apibūdinama nepalankiai – grubi, agresyvi.
Kadaise vidurinį išsilavinimą įgijusią, išsituokusią, anksčiau jau teistą N. Budrienę rimtos bėdos užklupo 2013-ųjų gegužės 8-osios rytą, kai atsikėlusi ji savo namų virtuvėje aptiko nebegyvą sugyventinį Anatolijų M., kurį per vakarykštes išgertuves vakare buvo sužalojusi į sėdmenis ir palikusi likimo valiai. Esą vyras žadėjęs užmušti ją, jeigu iškviesianti greitąją pagalbą. Miegoti nuėjusi Nijolė naktį girdėjo, kad sugyventinis buvo neramus – dejavo, vaikščiojo, matė ir kruviną jo patalynę, tačiau pagalba vyrui nesirūpino. Todėl Anatolijus M. mirė nukraujavęs, nes jam buvo pažeistos sėdmens arterija ir vena.
Ir šios poros konfliktas namie kilo girtaujant, kai, anot N. Budrienės, sugyventinis vis reikalavo daugiau degtinės.
Tokie barniai šioje šeimoje, artimųjų liudijimu, vykdavo labai dažnai – mat 20 metų kartu gyvenusią porą jungė bendras pomėgis girtauti, asocialus gyvenimo būdas. Nors konfliktai neretai baigdavosi smurtu ir iškviestų policininkų ar seniūno vizitu, pora nedėjo jokių pastangų savo problemai įveikti arba bent jau sumažinti smurto grėsmę, kai išgėrus nebesivaldoma. Mat bute, matomose vietose, kaip paaiškėjo pradėjus tirti Anatolijaus M. nužudymą, turbūt kasdien mėtėsi galimi smurto įrankiai – peiliai, žirklės, kirvis, 2 žarstekliai...
Nors Nijolė teisme aiškino, kad dažniau prieš ją smurtaudavo sugyventinis, tačiau oficialūs policijos duomenys teigia kitaip: 2012-ųjų birželį girta Nijolė Budrienė tyčia peilio dūriu sužalojo sugyventinį į nugarą, 2013-ųjų gegužės pradžioje vanojo vyrą žarstekliu per nugarą ir galvą, o po poros dienų galiausiai nužudė. Keisčiausia, kad poros barniai neretai kildavę, kai moteris priekaištaudavusi sugyventiniui dėl girtavimo, bet tuo metu pati būdavo neblaivi, kartu kilnojusi stiklelį. Kartu išgerti, kaip liudijo kaimynai, sėsdavo ir Nijolės jau suaugę vaikai. Vyrų krizių centrai
Nei minėtas kaunietis, nei šakietis, šeimoje turėdami smurto problemą ir ne kartą nukentėję nuo savo moterų, niekur nesiskundė ir neieškojo pagalbos. Psichologų ir vadinamųjų krizių centrų „po ranka“ kaimuose nėra. Net ir rajonuose tai – prabanga.
Be to, psichologai ir tokios įstaigos nuo seno labiau linkę rūpintis tik smurtą patyrusiomis moterimis.
Turbūt dar ne visi Lietuvos vyrai žino, kad 2001 metais Vilniuje buvo įkurtas pirmasis Vyrų krizių ir informacijos centras. Vėliau toks centras buvo įsteigtas Kaune, o dabar jau veikia ir Šiauliuose, Utenoje, Marijampolėje. Tiesa, klientų – vyrų – šiose būstinėse specialistai, pasirengę padėti, sulaukia vis dar nedaug. Štai Vyrų krizių centruose retai sutinkama savo moterų smurtą patyrusių vyrų, kuriems gėda skųstis, kiek daugiau ateina tik žmonų ar sugyventinių įkalbėtų vyrų, kurie prieš savo moteris smurtavo, bet netrukus atsiprašė ir patys nori keistis.
Vis dėlto, Krizių centro Vilniuje steigėjo ir konsultanto Algirdo Meškausko teigimu, per tuos 13 metų požiūris į vyriškumo problematiką ir vyrų krizes pasikeitė – jau nekelia juoko. Vyrai pradeda suprasti, kad jiems teikiama psichologinė pagalba – tai kartu ir pagalba kartu gyvenančioms jų moterims.
Psichologų teigimu, smurtas šeimoje – tai žmonių nemokėjimo bendrauti problema. O pirmas signalas apie bręstantį smurtą šeimoje, kai jau reikia ieškoti pagalbos, yra, rodos, nekaltas kurio nors šeimos nario grubus, įžeidžiantis pagrasinimas, pavyzdžiui: „Kale, tylėk, nes gausi į snukį“. Psichologai pranašauja, kad negirdomis nuleistas toks pagrasinimas – tik gilėjančio ir žiaurėjančio smurto pranašas. Galintis pasibaigti net šeimos nario nužudymu. Ir ne tik tose šeimose, kur stinga išsilavinimo, sveikos nuovokos, pinigų, kur karaliauja alkoholis.
Tik faktai:
Naujausi faktai , liudijantys prieš kelias dienas šeimose vyrų patirtą savo moters smurtą:
Alytaus rajono gyventojas (42 m.) pasiskundė, kad prieš vidurnaktį žmona (44 m.) per konfliktą jį sužalojo keptuve per rankas ir pečius.
Telšių rajono gyventojas (42 m.) namie per konfliktą buvo sužalotas peiliu ir žirklėmis – tokia agresyvi buvo jo žmona (55 m.).
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
