Totaliai nepasitikėdami politinių partijų ir Seimo veikla piliečiai ketina valdžios reikalus spręsti visuotinėse apklausose - referendumuose, rašo „Respublika“.
Šiuo metu net trys piliečių iniciatyvinės grupės, kurias remia net ir kai kurie Seimo nariai, renka parašus, kad būtų pakeisti ar panaikinti įstatymai, privalomuoju referendumu papildyta Konstitucija ir pratęstas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbas iki 2015 metų.
Teisininkai irgi ginčijasi
Dviem iniciatyvinėms grupėms per du mėnesius būtina surinkti po 50 tūkst. piliečių parašų. Tuomet Seimas privalės atsižvelgti į šią iniciatyvą ir svarstyti IAE antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymą. Referendumu taip pat siūloma panaikinti ir patį IAE įstatymą.
Trečiai grupei, siekiančiai Konstitucijos papildymo, per tris mėnesius privalu į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pristatyti net 300 tūkst. parašų.
Ši iniciatyvinė grupė ketina papildyti Konstitucijos 58 straipsnį ir tuo įteisinti galimybę patiems piliečiams referendumu skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Referendumo sumanytojai taip pat siekia, kad Lietuvos piliečiai pasisakytų už IAE veiklą iki 2015 metų.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, kai kurių politinių partijų ir visuomeninių organizacijų siekis referendumu įteisinti galimybę patiems piliečiams paleisti Seimą ir skelbti pirmalaikius rinkimus yra nuolatinis teisininkų diskusijų objektas.
„Jeigu tauta pati svarsto svarbiausius valstybės klausimus ir yra surenkami reikalingi parašai dėl pirmalaikių rinkimų, kodėl žmonės patys negalėtų priimti savo sprendimo, - „Respublikai“ sakė Z.Vaigauskas. - Tautos viršenybės principas jau pats sako, kad ne tik Seimas ir prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus tam tikrais atvejais. Bet šis ginčas, manau, yra vertas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo“.
Z.Vaigausko teigimu, su tuo iš dalies sutinka ir patys referendumo iniciatoriai, tik jie norėtų į Konstituciją aiškiai įrašyti, kad pirmalaikius rinkimus referendumu gali skelbti ir pati tauta.
Kas atsitiktų įteisinus piliečių teisę paleisti blogai dirbantį Seimą anksčiau laiko? VRK vadovas nemano, kad galėtų kilti tokių referendumų bumas, nes daugelį iniciatyvių žmonių turbūt atbaidytų sudėtingas parašų rinkimo mechanizmas.
„Sunkiai tikėtina, kad referendumai dėl pirmalaikių Parlamento rinkimų būtų skelbiami po kiekvienų eilinių rinkimų, - teigė Z.Vaigauskas. - Jeigu tautoje išties vyrautų nuostata, kad būtina rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, šios idėjos iškart persiduotų ir parlamentarams. Jie tokią mintį plėtotų jau Parlamento lygmeniu ir galbūt naujo referendumo neprireiktų“.
Uždraustų temų nėra
Pasak Z.Vaigausko, vakarietiškose valstybėse rinkėjų kontrolė nustatoma rinkimus vykdant dažniau, taikant parlamentarų atšaukimo mechanizmą ir t.t. Tai išrinktuosius daro atskaitingus rinkėjams, todėl galbūt ir nusivylimas išrinktąja valdžia nėra toks stiprus, kaip yra Lietuvoje. Tačiau fenomenu VRK pirmininkas vadina ir tą faktą, kad lietuviai nuolat keikia valdžią, tačiau vis tiek visada ją išsirenka.
Lietuvos įstatymai nenumato, kokius klausimus draudžiama įtraukti į visuotinį referendumą. Jeigu Seimas kategoriškai nepritartų iniciatyvinių grupių idėjai į referendumą įtraukti kokį keistą, pavyzdžiui, valstybės ekonominę sistemą galintį sužlugdyti klausimą, tokios visuotinės apklausos niekas negalėtų uždrausti.
„Uždraustų klausimų pas mus nėra, tačiau skiriasi balsų kvotos, - sakė Z.Vaigauskas. - Jeigu kokia nors iniciatyvinė grupė sumanytų valstybės santvarką paversti monarchija, reikėtų keisti Konstitucijos pirmąjį straipsnį, tad tokiame referendume prireiktų net trijų ketvirtadalių rinkėjų balsų“.
Visuotinis referendumas valstybės kišenę palengvina 12-14 mln. litų. Šių metų Seimo rinkimams surengti jau numatyta beveik 25 mln. litų, tačiau jeigu naujo Parlamento rinkimai sutaps su visuotiniu referendumu, jo išlaidos bus gerokai mažesnės ir sieks 2-3 mln. litų.
Julius GIRDVAINIS
