Seimą šturmuoti pasiryžusių partijų vadovybės suka galvas, kokių priemonių imtis, kad išrinkti kandidatai vėliau neperbėgtų pas politinius oponentus. Partijų vadus verčia sunerimti tai, kad vien per šią Seimo kadenciją priviso rekordinis politinių migrantų būrys - jų būta net apie 70.
Vieni siūlo pasirašyti sutartį, pagal kurią išdavus į parlamentą atvedusią politinę jėgą tektų atsisakyti mandato, kitos partijos svarsto apie pinigines sankcijas, tačiau dažniausiai pasikliaujama pačių kandidatų sąžine ir moralinėmis vertybėmis.
Pasirašo sutartis
Realiausių veiksmų jau ėmėsi Darbo partija - jos sąrašuose esantys kandidatai, kaip ir prieš 4 metus, savo noru raginami pasirašyti susitarimą.
„Vakarų ekspresui“ šios politinės jėgos lyderis Viktoras Uspaskichas sakė, jog susitarimo turinyje rašoma, kad jei į Seimą patekęs partijos narys dėl kokių nors priežasčių negali vykdyti partijos programos, traukiasi iš frakcijos ar partijos, jis pasižada atsisakyti Seimo nario mandato.
„Tai galioja visiems partijos nariams. Dar siūloma sutikti, kad perbėgėlis būtų viešai pasmerktas. Ta politinė migracija - tai politinė prostitucija. Moralinių vertybių nebuvimas. Jei Seimo narys apgaudinėja rinkėjus, jis nevertas būti išrinktas kitai parlamento kadencijai“, - tikino jis.
Būtent Darbo partijos frakcija šią kadenciją labiausiai ir nukraujavo, kai atsiskyrė buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vedami Seimo nariai. Vėliau V. Muntianas subūrė ir atskirą partiją.
V. Uspaskichas piktinosi tuo, kad politikai neretai bėga ten, kur „šilčiau“, kolegas palikdami sunkiausiu laikotarpiu.
„Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paleido visą parlamentą po to, kai iš vienos frakcijos pasitraukė 10 jos narių“, - prisiminė V. Uspaskichas.
Be kita ko, nė vienas iš Darbo partijos narių-perbėgelių mandato neatsisakė.
Piniginės sankcijos
Socialdemokratų vicepirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis apgailestavo, kad Lietuvoje politinė migracija yra toleruojama visuomenės.
„Mes daugybę metų savo partijoje bandėme taikyti įvairius modelius, siekdami sustabdyti politinę migraciją. Buvo ir raštiški pasižadėjimai, kitokios priemonės. Tarp jų - ir finansinės, kai kandidatai įsipareigodavo grąžinti užstatą ir kompensuoti su jo politine kampanija susijusias partijos išlaidas. Tačiau niekas jokių pinigų nemokėjo, nes Lietuvoje nėra tokio juridinio mechanizmo. Pagal Konstituciją - Seimo nario mandatas yra laisvas, tad jis gali rinktis kokią tik nori partiją ir kiek nori kartų“, - mūsų dienraščiui sakė V. P. Andriukaitis.
Politikas pabrėžė, kad kitose Vakarų Europos šalyse veikia sąžinės, moralinių įsipareigojimų mechanizmas, o politinė išdavystė prilyginama politinei mirčiai.
„Taip yra dėl to, kad politinių migrantų netoleruoja visuomenė. Pas mus mandatas - kėdės ir verslo projekto dalis, kas yra labai nepadoru. Net ir patys žmonės vėliau į Seimą išrenka tuos, kurie keitė partijas ar frakcijas kaip kojines“, - sakė socialdemokratas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, jog būtina pakeisti įstatyminę bazę taip, kad partijos galėtų kontroliuoti savo atstovus Seime.
„Mes piktinamės, kad tauta negali atšaukti parlamentaro. Tačiau net ir pačios partijos prieš savo narius bejėgės - galima tik iš frakcijos, partijos, bet ne iš parlamento pašalinti. Jei politikas nebepasitiki partijos, kuri jį atvedė į Seimą, programa, jis turėtų trauktis iš parlamento ir dalyvauti kituose rinkimuose su kita politine jėga“, - svarstė parlamentaras.
Kandidatus „filtruoja“
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vicepirmininkas, Europos Parlamento narys Gintaras Didžiokas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jo atstovaujamos partijos vadovybė per kiekvieną partijos tarybos posėdį suka galvas, kaip pažaboti galimą politinę migraciją.
„Mes jau nudegėme po praėjusių rinkimų, kai tik pradėjus dirbti naujai Seimo kadencijai keli mūsų partijos nariai dėl neaiškių priežasčių mus išdavė. Todėl diskusija - labai rimta. Raštiškai nieko neišspręsi, čia galima tik formuoti kandidatų išankstinę nuostatą ir labai kruopščiai juos atsirinkti. Todėl viešas diskusijas mes nuolat skatiname. Einame atrankos būdu, filtruojame“, - teigė politikas.
Paklaustas, ar politinė migracija yra dažnas reiškinys ir Europarlamente, G. Didžiokas teigė, kad perbėgimų būna.
„Tačiau galiu pažymėti, kad frakcijų keitimas vyksta griežtai dėl politinių priežasčių, o ne dėl asmeninių, kaip pas mus. Mūsų parlamentarai keičia politinę spalvą tai dėl posto, tai dėl geresnių galimybių vėl būti išrinktam į Seimą, o tai - begėdiška“, - kritikavo jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius pasidžiaugė, kad jo atstovaujamoje Seimo frakcijoje migrantų beveik nebūta.
„Mes ta liga nesergame, nes mūsų partija turi senas tradicijas, susiformavusias pažiūras. Iš 25 frakcijos narių per šią kadenciją ją paliko tik vienas. O politinė migracija būdinga tokio tipo partijoms, kurios vadinamos vieno lyderio partijomis. Tas žmogus labai greitai įgauna didelį rinkėjų pasitikėjimą, o vėliau labai staigiai jį ir praranda. Tad ir kiti į tą lyderį panašūs - kaip lengvai prie jo prisišliejo, taip pat lengvai gali ir atšokti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kubilius.
Padorumo testas
Nuo liberalcentristų atskilusio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis mūsų dienraščiui sakė, kad saugiklių dėl kandidatų migracijos nėra.
„Kiekvienas partijos narys, steigėjas, pasirašė priesaikos tekstą - būti doram, sąžiningam. Tad viskas paliekama politiko sąžinei. Jokios sutartys nepadės, nes, kaip rodo praktika, norint palikti politinę jėgą niekas nesustabdys. Kai kada net geriau, kai žmogus traukiasi ir nesikankina vien iš principo likdamas frakcijoje ar partijoje“, - sakė E. Masiulis.
Jis nesmerkė tų Seimo narių, kurie migravo dėl politinių pažiūrų, tačiau pastebėjo, kad didžioji dauguma keitė politinę spalvą vien dėl asmeninių išskaičiavimų.
„Tačiau daug kas ir nudega: pakeičia partiją, tikėdamasis, kad per rinkimus bus įrašytas aukštoje vietoje sąraše. Kai ateina metas, jis pamato, kad tėra koks 40-as. Esama dviejų medalių pusių“, - pastebėjo klaipėdietis.
Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas Algis Čaplikas taip pat akcentavo politiko padorumo ir moralės lygį, nes keičiant partijas ar frakcijas dėl asmeninės naudos rodoma visiška nepagarba rinkėjams.
„Juridiškai nieko negali pakeisti. Mes taip pat Seimo kadencijos pradžioje bandėme pasirašyti kokias nors sutartis, tačiau kaip atskilo Liberalų sąjūdis, taip atskilo. Pasaulis - margas“, - teigė Seimo narys.
Pas mus mandatas - kėdės ir verslo projekto dalis
Denisas NIKITENKA
