Kasmet Lietuvoje kylantys potvyniai vis dar stebina valdininkus – šaukiamos ekstremalių situacijų komisijos, konstatuojama, kad potvynis yra. Tačiau specialistai tikina, kad valdžia sprendžia tik problemų pasekmes, bet ne priežastis, o gelbėtojai su stichija kovoja akmens amžiaus priemonėmis.
Kauno rajono valdžia dar trečiadienį susirūpino potvyniais prie Neries esančiose Radikių bei Kleboniškio gyvenvietėse. Ten, kur praėjusių metų kovą kilęs potvynis nusiaubė prie pat upės pastatytus namus.
Šįmet realią potvynio grėsmę gyventojai pajuto anksčiau nei pernai. Kadangi Kauno rajone, Neries upėje, susidarė ledų sangrūdos ir kilo didelis pavojus Radikių, Naujasodžio, Pelenių, Rykštynės ir kitų kaimų gyventojams, rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius vakar paprašė Lietuvos kariuomenės pagalbos ledams sprogdinti Neries upėje.
Ketvirtadienį rajono savivaldybėje sušauktas Ekstremalių situacijų centro valdymo komisijos posėdis.
Anot Kauno rajono mero patarėjos Vilmos Kasperavičienės, tai dar nereiškia, kad paskelbta ekstremali situacija. Esą būtina aptarti ir numatyti visas priemones, kaip kuo geriau būtų pasirengta tokiai situacijai, jei ji kiltų.
Dėl galimos ekstremalios padėties Lapių, Domeikavos ir Karmėlavos seniūnijose savivaldybės administracijos vadovas V.Bancevičius pasirašė įsakymą, kuriuo Aplinkos skyriaus specialistams nurodė parengti budėjimo grafiką pavojingiausiose vietose prie upės.
Minėtų seniūnijų seniūnams nurodyta skirti darbuotojus arba kviesti gyventojus į nuolatinį budėjimą. Kauno rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų centro vadovui Ričardui Pudževeliui pavesta koordinuoti veiksmus ir palaikyti ryšį su specialiosios paskirties tarnybomis.
Budėjimas organizuojamas visą parą.
“Pernai upės vandens lygis čia siekė 4,5 metro, o dabar – tik 1,5 metro. Turime atsivežę tvirtą geležinį katerį, kurį modernizavome perdirbę seną rusišką katerį. Dabar jis turi galingą variklį, įspėjamųjų garsiakalbių sistemą. Tačiau svarbiausia, kad šiuo kateriu galima plaukioti tarp ledų sangrūdų. Pernai plaukiojome guminėmis valtimis, kurias ledai labai greitai pradurdavo", – apie tai, kaip ruošiamasi potvyniui, pasakojo Kauno ugniagesių Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.
Didžioji ledų sangrūda Neryje kol kas yra Kauno rajono teritorijoje. Specialistų teigimu, ledus susprogdinus ir vandeniui pradėjus intensyviau tekėti, gerokai sumažėtų realus potvynio pavojus žemiau upės pakrantėse namus pasistačiusiems Kauno miesto gyventojams.
Iš klaidų nesimokoma?
Kazys Zulona – Buvęs Lietuvos ugniagesių gelbėtojų vadovas:
Nesistengiama efektyviai reaguoti į nelaimes, nors yra visos galimybės pasirengti iš anksto. Valstybė skiria per mažai dėmesio ir lėšų Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, gelbėjimo priemonėms įsigyti. Turėtų būti skiriami ir normalūs kateriai, o ne guminės valtys, kai reikia bijoti jų neprakiurdyti. Ir iš klaidų nepasimokyta: Kauno rajone, ypač Radikių soduose, seniai turėjo būti padaryti pylimai. Tačiau jų nėra.
Antra, juk galėtų būti tarnyba aprūpinta mobiliais siurbliais, kurie būtų laikinai išdalyti gyventojams – jie galėtų patys išsiurbti vandenį iš rūsių. Turėtų būti sukurta ir šiuolaikinė vandens lygio matavimo sistema, o ne matuojama iš akies kaip dabar.
