Artėjant susitikimui, diplomatai stengėsi iš anksto suderinti dokumentus, kad dėl jų diskusijos nepersikeltų prie vadovų stalo Briuselyje, taip tikimasi išvengti netikėtų D. Trumpo manevrų.
Anot Lietuvos pareigūnų, jei viskas vyks pagal sutartą scenarijų, NATO turėtų įvardyti Rusiją kaip didžiausią grėsmę, sutarti dėl aukštos parengties pajėgų išplėtimo ir dviejų naujų štabų įkūrimo – viena vadavietė bus atsakinga už laivybos kelių Atlanto vandenyne gynybą, o kita koordinuos pajėgų judėjimą Europoje.
Diplomatų teigimu, NATO pirmą kartą įvardys problemą dėl Baltijos šalių oro gynybos spragų ir duos pavedimą kariniam vadovui per metus pateikti savo vertinimus bei rekomendacijas.
„Reikia sukurti oro gynybos sistemą ir panaikinti trūkumus, todėl tikimės, kad vadovų susitikime bus pripažintas esamas trūkumas ir parengtos tolesnės rekomendacijos, kaip aljansas galėtų panaikinti tuos trūkumus“, – BNS sakė prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas.
Lietuviai tikisi, kad NATO politinis pareiškimas bus naudingas siekiant ilgalaikių tikslų – kad kitos NATO šalys atvežtų į regioną ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“ – jų Baltijos šalys negali įpirkti, – tai sustiprintų oro policijos misiją.
Per viršūnių susitikimą taip pat bus kalbama apie būtinybę paspartinti karinių pajėgų judėjimo ir sprendimų priėmimo procedūras bei kibernetinius pajėgumus.
Nerimas dėl D. Trumpo
Vis dėlto stebėtojai neatmeta ir juodžiausio scenarijaus, kad Briuselio susitikimą gali sužlugdyti D. Trumpas. Jis ne kartą kritikavo JAV įsipareigojimus aljansui, o praeitą mėnesį Kanadoje netikėtai blokavo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo baigiamąjį pareiškimą.
Neviešuose pokalbiuose diplomatai didžiausiomis rizikomis vadina D. Trumpo sunkiai prognozuojamą ūmų būdą, jo antipatiją Vokietijai ir vėliau šią savaitę Helsinkyje vyksiantį jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Niekas neabejoja, kad D. Trumpas darsyk pareikalaus sąjungininkų padidinti išlaidas gynybai – bet išlieka klaustukas, ar jam pakaks viešų pareiškimų. Neseniai Amerikos prezidentas pareiškė, kad NATO yra „tokia pati bloga kaip NAFTA“ – Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis, ją jis grasino išardyti.
Konkrečiai Lietuva kritikos turbūt išvengs, nes yra viena iš vos aštuonių NATO šalių, pasiekusių aljanso tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lietuvos diplomatai viešai kritikuoti D. Trumpą vengia, siekdami išlaikyti kuo didesnį Amerikos buvimą Europoje.
„Mes visais sąjungininkais pasitikime, važiuojame į vadovų susitikimą pasirengę ir lauksime geriausių rezultatų“, – BNS sakė N. Aleksiejūnas.
Politologai teigia, kad aštrūs ginčai gali pakirsti pastangas pademonstruoti sąjungininkų vienybę, o abejonės dėl Amerikos įsipareigojimų ginti Europą gali paskatinti Rusijos agresyvius veiksmus.
„Lietuvai, kaip ir visam NATO, svarbu, kad susitikimas negilintų transatlantinių santykių duobės, kylančios dėl JAV-ES prekybinių nesutarimų, bei lėtai augančio Europos šalių gynybos finansavimo“, – BNS sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
