Valyklų, skalbyklų, kirpyklų ir avalynės taisyklų darbuotojai sako kol kas šiek tiek darbo turintys, bet mažėjantys klientų srautai kelia nerimą. O sumaniausios moterys jau prisiminė sovietmečiu įprastą "darbščiųjų rankų" šūkį "aš pati" - namuose pačios sau "teikia paslaugas".
Nebegalintys užsisakyti geresniais laikais jiems buvusių įprastų paslaugų, dabar žmonės šiuos poreikius stengiasi kompensuoti savo darbu ir išradingumu - alytiškiai pirmiausia atsisako brangių paslaugų, o jeigu įmanoma - namuose skalbia, kerpasi ir batus taiso.
Laukia vidurio mėnesio
Į švarumo centro "Joglė" Alytaus priėmimo punktą pirmosiomis pavasario dienomis užsuka vos vienas kitas klientas. Anot ten dirbančios konsultantės-kasininkės Irenos, tai įprastas valyklos darbo ritmas - žmonės dar negavę atlyginimų. "Viduryje mėnesio jaučiamas pagyvėjimas", - aiškina moteris. Irena neslepia, kad alytiškių, kuriems reikia valyklos paslaugų, mažėja.
"Vasaris, palyginti su sausiu, buvo dar blogesnis. Bet galbūt kovą sulauksime daugiau žmonių, kuriems reikia mūsų paslaugų. Dirbame dviese, kol kas negirdėjome kalbų, kad punkte mažintų darbuotojų", - optimistiškai į ateitį žvelgė Irena.
Apie 15 metų čia dirbanti moteris sako, kad valyklų gyvenime yra buvę ir sunkesnių laikų. Ypač sunku buvo 2001-2002 metais.
Tokiuose miestuose kaip Alytus daugelis žmonių į valyklas neša tik kostiumus, vakarines sukneles, paltus, striukes ir tuos drabužius, kuriuos valydami namų sąlygomis bijo sugadinti, ir tik gerus. "Žmonės dabar dažniau pamąsto, ar pirkti naują drabužį, ar verta valyti senąjį. Jeigu jis nebrangus, net mažesnes pajamas turintys miestelėnai dažniau perka kitą, nei išlaidauja valymui", - teigė alytiškė.
Atiduoti į valyklą apatinį trikotažą - tai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gana įprasta - čia daugelis net negalvoja.
Alytaus Vidzgirio mikrorajone esančioje skalbykloje-valykloje didelio pesimizmo taip pat nėra, tačiau ir čia, kur paslaugų kainos gerokai mažesnės, klientų sumažėję. Anot šios valyklos darbuotojų, anksčiau klientų drabužius į valymo centrą Druskininkuose išveždavo kasdien, dabar pakanka dviejų kartų per savaitę.
Dažo ir kerpasi namuose
"Jaučiam, kaip nejausi", - apie klientų sumažėjimą kalbėjo vienoje iš Alytaus centre esančių kirpyklų dirbanti Rasa. Anot didelę darbo patirtį turinčios kirpėjos, dabar alytiškės pasigražinti užsuka rečiau. "Anksčiau šukuosenos formą dauguma atnaujindavo kas mėnesį, o dabar - kas du", - tvirtino Rasa.
Moterys esą ne tik rečiau užsuka kirptis, bet ir kitaip stengiasi taupyti šeimos biudžetą - dažus plaukams perkasi parduotuvėse ir dažosi pačios namuose. Net eidamos į iškilmingus pobūvius stengiasi išsiversti be kirpyklos paslaugų - pačios pasidaro makiažą, susitvarko šukuoseną. Tik kai joms reikalingas kirpimas, kreipiasi į profesionalą pagalbos. Su vyrais paprasčiau - daug kas namuose tebeturi kirpimo mašinėles arba jas nebrangiai įsigyja, tad žmonos gali gana tvarkingai apkirpti vyrų galvas "trečiu numeriu".
Kirpėjos Rasos nuomone, moteris nuo kirpyklų atbaido ne padidėjusios paslaugų kainos, o gerokai sumažėjusios pačių gyventojų pajamos. "Mes kainų nepadidinome ir artimiausiu metu neketiname to daryti, nes tai reikštų nupjauti šaką, ant kurios sėdime", - teigė kirpėja.
Specialistai neslepia, kad tokia padėtis smarkiai mažina jų pajamas.
"Tačiau ką daryti, jeigu išlikti reikia", - sako jie.
Atėjus sunkmečiui, dalis klienčių pakeitė įprastas kirpyklas, pasirinkdamos pigesnes. Daugeliui alytiškių sumokėti 100 litų už kirpėjo paslaugas tapo neprieinama prabanga. Liko vienintelė išeitis - rinktis pigesnes paslaugas.
Daugiausia atbrenda rudenį
Išsivalyti dėmę iš drabužių, išsiskalbti patalynę ar nusidažyti plaukus namų sąlygomis moterims ne naujiena, bet batus pataisyti - daug sudėtingiau. Tik nedaugelis vyrų sugebėtų atlikti nedidelį avalynės taisymą. O nusidėvėjus pakulnei, sugedus užtrauktukui ar nulūžus kulniukui problema namų sąlygomis tampa neįveikiama - be specialisto neišsiversi.
Nors avalynė reikalinga kasdien ir basi po Alytų niekas nevaikšto, ir miesto centre, ir jo pakraščiuose dirbantys avalynės meistrai skundžiasi - labiausiai per jų pajamas kerta išaugusios verslo liudijimo ir medžiagų kainos.
Anot avalynės taisytojos Svetlanos, šios išlaidos kartu su patalpų nuoma suryja beveik visas pajamas. Išlaidos šiais metais nuo kelių šimtų išaugo iki 1000 litų ir daugiau, jeigu patalpų nuomos kaina didesnė. "Mūsų darbas sezoninis. Tik rudenį be didesnių sunkumų pavyksta surinkti pinigų mokesčiams ir dar uždarbis neblogas lieka. Pakėlėme šiek tiek kainas, bet kai aplink dauguma bedarbių ir pensininkų, tai branginimas - prasta išeitis. Daugelis prašo, kad nors litą kitą nuleistume, nes brangiai sumokėti neišgali. Dažniausiai sutinku. Man sunku, bet ir jiems nelengva", - dalijosi užgriuvusiais sunkumais Svetlana.
Avalynininkų pastebėjimu, sunkiai besiverčiantys alytiškiai labiau susidėvėjusius batus linkę išmesti ir pirkti kitus, kad ir padėvėtus, nes neretai taisymas dabar kainuoja brangiau negu nauja batų pora.
Rita KRUŠINSKAITĖ
