Tuoj po čempionato E.Balčiūnas skubėjo į Vilniaus oro uostą išlydėti Lietuvos irkluotojų į Rio olimpines žaidynes, o jau pirmadienį pats išskrido į olimpinių žaidynių sostinę. Mat, jis – Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos olimpinės rinktinės misijos vadybininkas. Rio E.Balčiūnas rūpinsis irkluotojų bei baidarių ir kanojų irklavimo atstovų reikalais.
Egidijau, paskutinį kartą varžybose dalyvavai per Londono olimpines žaidynes ir irklavai vienvietę. Kaip sugalvojai varžytis pasaulio meistrų čempionate Trakuose?
Atsisveikinęs su didžiuoju sportu, padėjau irklą į šoną ir jo neėmiau į rankas. Prabėgus porai-trejiems metams karts nuo karto važiuodavau pairkluoti savo malonumui.
Kai buvo paskelbta, kad šiemetinis pasaulio meistrų čempionatas vyks Trakuose, nusprendžiau jame dalyvauti. Nuo sausio mėnesio jam pradėjau rengtis: Lietuvos olimpiniame sporto centre yra specialus treniruoklis ir per pietus po 40 minučių pasitreniruodavau. Atšilus orui, pradėjau irkluoti Trakuose.
Debiutas pasaulio meistrų čempionate buvo ypač sėkmingas, tapai čempionu vienviečių ir vicečempionu keturviečių baidarių varžybose. Ar sutikai savo senų kovų bendražygių?
Rungtyniavau 40-44 metų sportininkų grupėje, kurioje rungtyniavo 33 baidarininkai. Tai – Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Slovakijos, Vengrijos, Lietuvos, kitų šalių baidarininkai. Kadangi buvau vienas iš šio čempionato organizatorių, tai, besirūpindamas įvairiais klausimais, tarp dalyvių sutikau ir vieną kitą savo kovų bendražygį, kurie su manimi startuodavo olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose.
Iš jų pats garsiausias – pasaulio ir Europos čempionas bei prizininkas lenkas Adamas Wysockis, kuris ankstesniais metais irklavo su Mareku Twardowskiu.
Tada aš dvivietėje lenktyniavau su Alvydu Duonėla ir per 2002-2004-ųjų pasaulio bei Europos čempionatus juos įveikdavome 200 m distancijoje, o jie mus aplenkdavo 500 m nuotolyje.
Dabar aš tapau pasaulio meistrų čempionu, o A. Wysockis užėmė antrą vietą.
Su kuo irklavai keturvietę baidarę?
Vienas mūsų veteranų pakvietė mane į savo komandą, tačiau su ja negalėjau kartu treniruotis, nes rengiausi individualiai. Kartu su mani bei Vygantu Zenkevičiumi ir Ramūnu Timinsku į valtį sėdo ir vienas Rusijos baidarininkas Ivanas Kirejevas, šiuo metu gyvenantis Amerikoje. Kitoje amžiaus grupėje 200 m ir 2000 m distancijose gana sėkmingai rungtyniavo Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis kaunietis Vidas Kupčinskas, kuris irklavo vienvietę, dvivietę ir keturvietė baidares bei laimėjo medalių.
Mūsų sportininkai įvairiose amžiaus grupėse pelnė daugiau kaip 20 medalių.
Per čempionatą tau teko dvigubas krūvis: reikėjo ir pačiam dalyvauti, ir rūpintis organizaciniais klausimais, buvo nelengva?
Nuo Naujųjų metų dalyvavau čempionato darbo grupės posėdžiuose, gerai žinojau visą veiklą. Teko nemažai tarpininkauti, rūpinantis Trakų irklavimo sporto baze, kuri priklauso Lietuvos olimpiniam sporto centrui. Kaip anksčiau teko derinti sportą su mokslu, tai dabar sportą ir organizacinį darbą. Atrodo, viską pavyko suderinti.
Ar nenustebai, kad čempionate dalyvavo net 500 irkluotojų, atstovavusių 30 šalių?
Vadovaujant Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentui kauniečiui Aleksandrui Alekrinskiui, buvome sudarę darbo grupę, kuri rūpinosi visais klausimais. Besirengdami čempionatui, analizavome, kiek anksčiau susirinkdavo irkluotojų ir kiek jų galima tikėtis Trakuose.
Planavome, jog gali atvažiuoti apie 300 sportininkų, tačiau, kai prasidėjo dalyvių registracija, jie buvo vangūs.
Pradėjome labiau reklamuoti čempionatą, komandoms išsiuntinėjome kvietimus. Pirmiausiai sureagavo aplinkinių šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos) irkluotojai, kurie ankstesniais metais, atstovaudami SSRS rinktinei, dažnai dalyvaudavo treniruočių stovyklose ir varžybose Trakuose.
Po daugelio metų pertraukos jiems pasidarė įdomu vėl sugrįžti į Trakus ir parungtyniauti toje pačioje irklavimo bazėje, kurioje jie rengdavosi pagrindinėms sezono varžyboms.
Čempionate jie patyrė daug teigiamų emocijų, mes pasistengėme juos kuo gražiau priimti ir apgyvendinti, rūpinamės, kad nieko netrūktų. Pasaulio meistrų čempionato dalyviai liko patenkinti renginiu.
Nors varžybų programa ir buvo labai įtempta, pirmą dieną 200 m distancijoje kovos prasidėdavo 8 val. ryto ir baigdavosi 20 val. vakaro, tačiau viskas buvo puikiai sustyguota, nebuvo jokių nusiskundimų.
Įvairiose amžiaus grupėse rungtyniauta vienviečių, dviviečių ir keturviečių varžybose. Iš čempionato dalyvių sulaukėme daug gražių žodžių, jie teigė, kad nei Portugalijoje, nei Lenkijoje, nei Ispanijoje taip gražiai, be jokių trikdžių vyko čempionatas.
Sulaukėme svečių iš Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos, kurie teisėjavo ir vertino mūsų organizacinį darbą. Dabar jie parašys ataskaitą, išsakys savo pastabas.
Jeigu iš federacijos suksime gerų įvertinimų, prašysime, jog mums leistų rengti aukštesnio lygio varžybas – pasaulio ar Europos studentų, jaunimo ar jaunių čempionatus.
Kai dabar laimėjai porą medalių, gal kilo noras nuolat dalyvauti pasaulio meistrų čempionatuose?
Mane į valtį vėl sėsti įkvėpė tai, kad šis čempionatas vyko Lietuvoje. Labai įdomu buvo susitikti senus kovų bendražygius iš Lenkijos, Rusijos, Vengrijos ir su jais pabendrauti. Ateityje neplanuoju dalyvauti meistrų čempionatuose, nes tam reikia rengtis. O aš dirbu Lietuvos olimpiniame sporto centre, esu labai užimtas, į Trakus treniruotis neprilakstysiu.
Šiandien išvyksti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, ko tikiesi iš Lietuvos baidarininkų ir kanojininkų?
Iš karto po meistrų čempionato skubėjau į Vilniaus oro uostą ir į Rio išleidau Lietuvos irkluotojus, kadangi LOSC kuruoju irklavimą. Žiūrėjau, kad visi sportininkai turėtų akreditacijas, dokumentus, kad nepaliktų lagaminų.
Su visa olimpine komanda nusifotografavome. Mes iš visų mūsų olimpiečių tikimės daug, skaičiuojame perliukus, kurie galėtų pelnyti medalių. Iš savo mėgstamos sporto šakos baidarių ir kanojų irklavimo atstovų tikimės bent vieno medalio.
Europos čempionatas parodė, kad juos gali pelnyti ir kanojininkas Henrikas Žustautas, ir baidarininkas Ignas Navakauskas, ir dvivietės baidarės įgula Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas.
Dirbsiu per visas olimpines žaidynes, į namus sugrįšiu tik rugpjūčio 25-ąją. Padėsiu irkluotojams, rūpinsiuosi jų visais organizaciniais klausimais. Baigsis irklavimo varžybos, prasidės baidarių ir kanojų irklavimo kovos.
