Pasak „Vilniaus energijos“ tai yra už 2010-ųjų gegužės – 2011 m. balandžio ir 2014 m. sausio – 2014-ųjų gruodžio mėnesiais suvartotą įmonės „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti. Ši dalis iki šiol, pasirinkusiems 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo), nebuvo pateikta jokiose sąskaitose.
„Tuo metu, kuomet buvo taikomas Jūsų namo pasirinktas 2-asis būdas, Jūs nemokėjote visos suvartoto karšto vandens kainos. Sąskaitas „Vilniaus energija“ Jums teikė tik už šilumą karštam vandeniui ruošti (vandens pašildymą),“ – aiškinama pranešime.
Pasak „Vilniaus energijos“ atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno, tokia situacija susidarė ne tik Vilniaus mieste, tačiau kol kas kiti miestai dar neinformuoja savo klientų.
„Vilniaus gyventojai pasirinkę mokėti atskirai už vandenį ir jo pašildymą gaus 60 eurų sąskaitą, kurią turės apmokėti per 12 mėnesių. Tokias sąskaitas gaus 36 tūkst. Vilniaus vartotojų, o tai yra 20 proc. visų namų ūkių vartojančių centralizuotą šildymą“, - aiškina N. Mikalajūnas.
Kodėl susidarė tokia situacija?
Pasak „Vilniaus energijos“ tokia situacija susidarė kai 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ankstesnę atsiskaitymo už vandenį tvarką be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo numatęs Šilumos ūkio įstatymas neveikė taip, kaip buvo numatyta. Teismas pripažino, kad 2010-2014 metais gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas vartotojų nebuvo tinkamai įgyvendintas ir negaliojo.
„Nė vienas surinktas euras „Vilniaus energijai“ neatiteks. Visas lėšas už sunaudotą, bet neapmokėtą šaltą vandenį pervesime vandens tiekėjai „Vilniaus vandenys“, - sakė bendrovės „Vilniaus energija“ prezidentas Linas Samuolis.
Vilniuje 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo buvo pasirinkę apie 36 tūkst. vartotojų. Jie už 2010-ųjų gegužės – 2011 m. balandžio ir 2014 m. sausio – 2014-ųjų gruodžio mėnesiais suvartotą ir jokiose sąskaitose nepateiktą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, liko skolingi apie 2,14 mln. eurų be PVM. Vidutiniškai vienam Vilniaus butui liko nepriskaityta vandens už 60 eurų.
Painiavą dėl atsiskaitymo už karštą vandenį Lietuvos miestuose sukėlė 2010 metais buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse inicijuota tvarka, pagal kurią gyventojams buvo pasiūlyta galimybė rinktis 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atskirai pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo („Vilniaus vandenys“), o šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo („Vilniaus energija“).
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad tokios pretenzijos ar kaltinimai nėra tikslingi.
„Jie rašo apie pernykštį sniegą. Į pabaigą eina naujos vyriausybės kadencija ir pasikeitė antras energetikos ministras ir manau, kad jų pretenzijos turėtų būti adresuotos ministerijai. Negaliu pasakyti ar per tuos metus kas nors keitėsi ar nesikeitė, tačiau tai bet kuriuo atveju yra energetikos ministerijos atsakomybė“, - tikina A. Sekmokas.
