Biržų regioninis parkas pirmą kartą susidūrė su keistu reiškiniu - pieno baltumu sutvisko smegduobių vanduo.
Biržų regioniniame parke vienoje po kitos pabalo šešių smegduobių vanduo. Pieną primenantis skystis telkšo Kirkilų kaimo keliolikos metrų skersmens ir vos kelių metrų gylio smegduobėse. Smengančios žemės epicentre gyvenantiems ir pirmą kartą su tokiu reiškiniu susiduriantiems kaimiečiams tai atrodo lyg stebuklas. Biržų regioninio parko specialistai pabalusį smegduobių vandenį prilygina anomalijai.
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas LŽ teigė, kad balti pradėjo Natura 2000 teritorijoje esančių Kirkilų kaimo smegduobių vanduo. Kodėl pabalo tik 6 iš maždaug 9 tūkst. rajono smegduobių, atsakyti kol kas negali niekas. „Pirmąjį signalą apie pabalusį vienos smegduobės vandenį gavome maždaug prieš mėnesį. Paskui paaiškėjo, kad bąla ir gretimų smegduobių vanduo“, - sakė K. Baronas. Anot jo, tai negirdėtas reiškinys. Anksčiau Kirkilų smegduobės garsėjo tuo, kad jų vandenyje veisiasi ypatingos bakterijos, kurios sudaro raudonuojančio vandens iliuziją.
Benjaminas Dagys, vadovaujantis Biržų regioninio parko Apsaugos ir tvarkymo skyriui, pabrėžė, kad pabalusio smegduobių vandens mėginiai jau išsiųsti į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento laboratoriją. Atlikus laboratorinius tyrimus, šią savaitę tikimasi sužinoti, dėl ko pasikeitė vandens spalva. Kol nėra atsakymų, B. Dagys tik svarstė, kad smegduobių vandenį galėjo išbalinti gruntinių vandenų išplautos dolomitų dalelės.
Biržų regioninis parkas, gavęs kolegų iš Panevėžio tyrimų duomenis apie pasikeitusią smegduobių vandens spalvą, jais mėgins sudominti sostinės geologus. „Būtent iš geologų esu girdėjęs, kad smegduobės gali įvairių „šposų“ prikrėsti. Būtų gerai iš anksto žinoti, ko dar galime sulaukti“, - sakė B. Dagys. Pasak jo, per šiuos metus Biržų krašte atsivėrė santykinai nedaug - vos keliolika - nedidukių smegduobių. Pastebėta, kad įtakos vertis smegduobėms turi gausūs, ilgai trunkantys krituliai.
Daiva Baronienė
