Nuo visiško atsiribojimo mesdamasi prie beatodairiško bendravimo Šiaurės Korėja siunčia savo diplomatus kur tik gali. Šie keliauja į stipriausių valstybių sostines, susitinka su diplomatais ir siekia formuoti aljansus prieš istorinį Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą, rašo CNN.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho'as susitikimo su S.Lavrovu metu turėtų pagrindinį dėmesį skirti „situacijos Korėjos pusiasalyje sprendimui“. Tokia informacija dalijasi Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Maria Zakharova.
„Yra planai aptarti dabartinę dvišalių santykių būklę ir jų perspektyvas, taip pat apsikeisti informaciją apie planuojamus veiksmus, reikalingus dėl regioninių ir pasaulinių problemų sprendimo. Dėmesys bus skiriamas ir situacijai Korėjos pusiasalyje“, - sako M.Zakharova.
Angelo valstybinio universiteto politinių mokslų profesorius Bruce'as Bechtolas sako, kad Kim Jong Unas nusiuntė savo pasiuntinį į Rusiją todėl, kad Maskva yra vienintelė valstybė „turinti bent minimalių galimybių tapti tokiu Šiaurės Korėjos sąjungininku kaip Kinija“.
„Tai skirta tam, kad Rusija priartėtų, ir kartu su Kinija taptų sąjungininkais prieš pokalbius su JAV“, - profesorius sako CNN.
Nuo pasitikėjimo savimi iki sankcijų
Nuo įkūrimo Šiaurės Korėja skatino „pasitikėjimo savimi“ ideologiją. Tai įsitikinimas, kuris įspaustas į piliečių mąstymą nuo tada, kai šalis po 1953-ųjų atsiribojo nuo viso pasaulio.
Šiaurės Korėja didžiąją 2017 metų dalį praleido skirdama visą dėmesį savo branduolinei programai. Tuo metu tarptautinė bendruomenė siekė pasmerkti ir atgrasyti šią šalį nuo planų paleisti raketas.
Pirmieji ženklai, kad „pasitikėjimo savimi“ gali neužtekti valstybei, norinčiai atsilaikyti prieš paskirtas sankcijas, pasirodė 2018 metų pradžioje. Sausio mėnesį Kim Jong Unas pasiūlė kalbėtis su Pietų Korėja, kad jo valstybė dalyvautų žiemos olimpinėse žaidynėse. Vėliau buvo prabilta ir apie Korėjos pusiasalio denukliarizaciją.
Į pensiją išėjęs JAV ambasadorius Williamas Courtney'us pareiškė, kad prie Šiaurės Korėjos elgesio prisideda ir neprognozuojamo JAV prezidento D.Trumpo elgesys.
„Trumpas neslepia, kad jis nori maksimaliai spausti Šiaurės Korėją. JAV ir Pietų Korėja rengia savo kasmetines pratybas ir dabar dar turime Johno Boltono ir Mike'o Pompeo faktorius“, - sako W. Courtney'us.
Trumpas atleido valstybės sekretorių Rexą Tillersona kovo mėnesį ir jį pakeitė CŽV vadovu M.Pompeo. Taip pat prezidentas pranešė, kad Johnas Boltonas taps jo nacionalinio saugumo patarėju.
„Šie du asmenys yra žinomi dėl savo griežtos nuomonės Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Spėčiau, kad Šiaurės Korėjos atvirumas yra Donaldo Trumpo administracijos ir jo paties spaudimo tiesioginė pasekmė. Šiaurės Korėjos valdžia tikriausiai yra susirūpinusi, kad Trumpo administracija planuoja karinius susidūrimo scenarijus“, - mano W. Courtney'us.
Šiaurės Korėjos dilema Rusijai
Kol kas dar nėra paskelbta, kada tiksliai susitiks Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas, tačiau yra paliktas atviras kanalas, kuriuo Šiaurės Korėja ir JAV gali bendrauti dėl visų su susitikimu susijusių klausimu.
D.Trumpas jau turėjo įvertinti Kinijos įtaką ir poziciją dėl Šiaurės Korėjos. Dabar keliamas klausimas, ar JAV prezidentui taip pat reiks atsižvelgti ir į Rusijos nuomonę.
„Rusija Šiaurės Korėjos atžvilgiu turi kur kas mažiau įtakos nei Kinija. Tai nulemia ne karinis aspektas, o paprasčiausi finansai. Šaltojo karo metu Rusija Šiaurės Korėjoje subsidijavo viską. Tuomet Šiaurės Korėja nebuvo neturtinga valstybė, ji paprasčiausiai priklausė Sovietų Sąjungos satelitinių valstybių grupei“, - mano Bruce'as Bechtolas.
Viskas baigėsi 1991 metais, kai griuvo Berlyno siena, sovietų režimas žlugo, o Rusija atvėrė ekonomines duris Vakarams.
Tuo metu Šiaurės Korėjos ekonomika smuko, o maisto subsidijų iš Kinijos ir Rusijos panaikinimas kartu su režimo nepajėgumu aprūpinti maistu bei natūraliomis nelaimėmis (potvynis ir sausra) sukėlė didžiulį badą, kurio metu mirė nuo 2 iki 3 milijonų Šiaurės Korėjos gyventojų.
Tačiau pastaruoju metu Rusija rodo susidomėjimą Šiaurės Korėja. Maskva atleido Pchenjanui sovietinių laikų skolą – tai reiškia, kad buvo nurašyta maždaug 10 milijardų dolerių. Taip pat Rusija kartu su Kinija yra viena pagrindinių maisto donorių Šiaurės Korėjai. Rusija už pagalbą Šiaurės Korėjai – naftos pardavimą – netgi yra sulaukusi JAV sankcijų.
W. Courtney'us tvirtina, kad Šiaurės Korėja yra sudėtinga problema Rusijai.
„Šiaurės Korėjos režimas, tikėtina, nori parodyti, kad ji ne tik turi Rusijos palaikymą, bet ir padaryti visą šou, kaip vyksta santykių tvirtinimas. Rusija ir taip jau yra apsikrovusi dėl Ukrainos, Sirijos ir Spripalių apnuodijimo, taigi jai tikrai nereikia papildomos užsienio politikos krizės. Ir Rusija tikriausiai labiau džiaugtųsi, jei Šiaurės Korėja skirtų dėmesį Kinijai, o ne jai“.
Kai kurie analitikai tvirtina, kad Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministro vizitas į Maskvą taip pat ruošią pagrindą Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno susitikimui.
Ypatinga bendradarbiavimo politika
Kim Jong Unas seka savo tėvo Kim Jong Ilo pėdomis ir „siekia derinti provokacijas su bendradarbiavimu, kad gautų kiek įmanoma ekonominės naudos ir pakirsti tarptautinės bendruomenės pasiryžimą skirti sankcijas“. Tokios nuomonės laikosi „Heritage Foundation“ analitikas Bruce'as Klingneris.
„Nuo sausio Kim vykdo ypatingą bendradarbiavimo politiką“, - tvirtina ekspertas.
Pasak Klingnerio, kadangi Kim Jong Unas laikosi panašios politikos kaip ir jo tėvas, JAV prezidento D.Trumpo nenuspėjamumas reiškia, kad „nuspėti JAV-Šiaurės Korėjos lyderių susitikimo pabaigą tiesiog neįmanoma“.
Nepaisant to, kad D.Trumpas palaiko Kim Jong Uno polinkį kalbėtis dėl denukliarizacijos, visiškai neaišku, kaip D.Trumpas elgsis.
„Manau, kad asmenys, patarinėjantys D.Trumpui... jam jau pataria, kad derantis su Šiaurės Korėja negalima duoti jokių nuolaidų tol, kol jie patys neduos nuolaidų. O viena svarbiausių nuolaidų, kuri labai rūpi, yra denukliarizacija“, - sako Bechtolas.
Ekspertas taip pat tvirtina, kad JAV politika šiuo metu taiko maksimalias įmanomas spaudimo įr ekonomines sankcijas ir būtent jomis pajėgė „pritraukti“ Šiaurės Korėjos vadovą prie derybų stalo. Kol tai veikia, Šiaurės Korėja neturi kitos galimybės tik nusileisti.
