Turkijos kariai galėtų padėti įkurti saugumo zoną Sirijoje, jeigu būtų tarptautinis susitarimas įkurti tokį prieglobstį pabėgėliams, pasitraukusiems dėl džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ keliamos grėsmės, sakoma šeštadienį paskelbtuose Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) komentaruose.
Turkija iki šiol atsisakinėjo prisidėti prie JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos, atakuojančios iš oro „Islamo valstybės“ objektus Irake ir Sirijoje, bet pareigūnai anksčiau šią savaitę nurodė, kad R.T.Erdoganas vedė derybas dėl potencialaus kitokio Turkijos vaidmens.
„Logika, kad Turkija neišreikš savo požiūrio karinėmis priemonėmis, yra klaidinga“, – R.T.Erdoganas sakė interviu laikraščiui „Hurriyet“, grįžęs iš Niujorko, kur dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje.
R.T.Erdoganas sakė, kad vedamos derybos, kuriose siekiama nuspręsti, kaip ir kurios šalys vykdys aviacijos smūgius ir potencialią antžeminę operaciją, pridūręs, kad Turkija pasiruošusi prisidėti prie šių pastangų.
„Skirstantis atsakomybę, kiekvienai šaliai teks tam tikros pareigos. Kad ir koks būtų Turkijos vaidmuo, Turkija jį atliks“, – aiškino jis, pridūręs, kad vien bombardavimo iš oro nepakaks.
„Neįmanoma pribaigti tokios teroristinės organizacijos vien smūgiais iš oro. Sausumos pajėgos atlieka papildantį vaidmenį ... Reikia visa tai vertinti kaip visumą. Aišku, nesu karys, tačiau aviacijos (operacijos) yra logistinės. Jeigu nebus sausumos pajėgų, (misijos rezultatai) nebus ilgalaikiai“, – perspėjo Turkijos lyderis.
R.T.Erdoganas pabrėžė, kad Turkija gins savo sienas, jeigu prireiks, sakydamas, kad visų būtinų priemonių bus imtasi, kai tik ateinančią savaitę bus gautas parlamento mandatas siųsti turkų karius į operacijas užsienyje.
„Niekas kitas nėra atsakingas už mūsų sienų apsaugą, – sakė R.T Erdoganas. – Ar kiti žmonės ateis jų saugoti? Mes patys ginsime savo sienas.“
Paklaustas, ar Turkija galėtų vienašališkai nustatyti saugią zoną pabėgėliams Sirijos teritorijoje, R.T.Erdoganas atsakė: „Tai (turėtų būti atlikta) su kitais regione. Kalbantis su kiekvienu iš jų. Nes mums reikalingas legitimumas tarptautinėje bendruomenėje.“
„Svarbu ne vien Turkija, bet ir 1,5 mln. žmonių, grįžtančių į savo šalį. Padėti įkurdinti tuos žmones – vienas klausimų, dėl kurių dabar diskutuojama“, – prezidentas sakė dienraščiui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.