Artėjant rinkimams partijos sugalvoja vis naujų būdų, kaip kovoti su didžiausią nerimą šalies gyventojams keliančia problema. Nors kaip augančių maisto kainų priežastį „Tvarka ir teisingumas“ nurodo konkurencijos stoką, mažinti maisto kainas siūlo ne konkurencijos skatinimu, o planinės ekonomikos priemonėmis – įvedant ribojimus antkainiams. Kritikų teigimu, šis siūlymas – netinkamas, neapgalvotas ir populistinis.
Pagal „tvarkiečių“ siūlymą, įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, būtų neleidžiama taikyti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį. Šis antkainis didmeninėje prekyboje negalėtų viršyti 15 proc. kainos, už kurią buvo įsigytas produktas, o mažmeninėje prekyboje - 20 procentų. Už šių reikalavimų pažeidimus būtų skiriama bauda. Ji siektų 5 procentus įmonės mėnesinės apyvartos dydžio.
Įstatymo pataisas Seimas svarstys prieš pat rinkimus - rudens sesijos metu.
Reguliuoti – būtina
Antkainių reguliavimą inicijavusios „Tvarkos ir Teisingumo“ partijos atstovas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ teigė, kad reguliuoti antkainius būtina, nes pas mus laisvos rinkos maisto prekių prekyboje nėra, o keturi didieji pagrindiniai prekybiniai tinklai yra užėmę praktiškai visą rinką.
V. Mazuronis pasakojo, kad sąlygomis, kai konkurencijos taryba praktiškai nedirba, o susitarimai dėl benzino, maisto ar kitų produktų kainų visoje Lietuvoje yra akivaizdūs, esant tokiam infliacijos lygiui bei tikrai sudėtingai ekonominei situacijai, atsižvelgiant į mažiau socialiai apsaugotų žmonių interesus valstybė turėtų labiau riboti viršpelnius, kurie dabar yra Lietuvos piliečių apiplėšinėjimas.
Anot „tvarkiečio“, lubų įvedimas antkainiams apsaugotų daugelį Lietuvos piliečių nuo per didelio verslininkų noro pelnytis ir atpigintų maisto produktus.
Nors antkainiai būtų taikomi ne vien prekybos centrų parduodamoms prekėms, o ir smulkiųjų verslininkų, V. Mazuronis galimų jų bankrotų ir didėsiančio nedarbo nesibaimina.
Seimo nario nuomone, smulkiesiems verslininkams reiktų padėti sudarant geresnes prekybos sąlygas, pavyzdžiui, ribojant didžiųjų prekybos centrų darbo laiką. O saugant smulkiuosius verslininkus neįvedus antkainių ribojimų būtų nuskriausti vartotojai.
Paklaustas, ar antkainių reguliavimas nėra grįžimas į planinės ekonomikos laikus, V. Mazuronis sakė, kad tokioms prekėms kaip dujos irgi yra numatytas galimas pelno procentas, o planinis reguliavimas būtų tada, jei kištumėmės į kainas ir visus kitus dalykus. „Mes to daryti nesiūlome. Mes siūlome riboti viršpelnius“, - sakė Seimo narys.
„Mūsų prekybos tinklų deklaruojamas pelnas yra netoli 12 procentų, o tokių pačių prekybininkų pelnai Vakaruose yra 3,5 - 5 procentai“, - piktinosi „tvarkietis“.
Nuostolis didesnis nei nauda
Socialdemokratas Zigmantas Balčytis portalui „Balsas.lt“ teigė, kad laisvosios rinkos, konkurencijos sąlygomis tokie dalykai neturėtų būti daromi. Jo nuomone, antkainių ribojimas - netinkama priemonė mažinti maisto produktų kainoms.
„Norint pristabdyti kainų augimą, reikia žiūrėti, kad rinkoje niekas nepiktnaudžiautų vienokia ar kitokia dominuojančia padėtimi“, - sakė buvęs susisiekimo ir finansų ministras.
Tačiau Z. Balčytis pabrėžė, kad mūsų kainos atitinka 62-63 procentus Europos Sąjungos kainų lygio, todėl kai kurių maisto produktų ir namų apyvokos daiktų kainos ir ateityje turės tam tikrą tendenciją didėti.
Seimo nario nuomone, kai kainos kyla taip drastiškai, kiti būdai gali tik kažkiek sušvelninti kilimą. Dėl to, pašnekovo nuomone, būtina žmonėms užtikrinti pajamas, kad jie galėtų susimokėti už produktus, kurių kainos kyla.
Anot Z. Balčyčio, antkainių ribojimas galėtų sukelti kai kurių gamintojų ar perdirbėjų bankrotus, todėl šimtai žmonių netektų darbo ir pragyvenimo šaltinio. „Šitas reguliavimas atsisuktų antru galu, nuostolis būtų didesnis nei galima nauda“, - įsitikinęs socialdemokratas.
„Kainas reguliuoja rinka, pasiūlos ir paklausos santykis“, - elementarų ekonomikos dėsnį priminė Z. Balčytis.
Paklaustas, ar antkainių ribojimas nėra populistinis siūlymas, kurio imtasi prieš rinkimus, Z. Balčytis teigė, kad tai yra opozicinės partijos pasiūlymas, kuriuo norima įtikti rinkėjams, tačiau populistiniu jo vadinti nenorėtų.
Pirma – priežastys, vėliau – sprendimai
Tėvynės Sąjungos lyderis Andrius Kubilius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad rinkos ekonomikoje tokie ribojimai visada atrodo įtartinai ir pasekmės gali būti visiškai priešingos tam, ko tokiais gerais norais yra siekiama.
Konservatorių vadovas visų pirma pabrėžė, kad Konkurencijos taryba turėtų imtis pareigos periodiškai skelbti maisto produktų pelno maržas. „Žinoti, kas kokį pelną gauna nuo ūkininko iki pardavėjo, būtų labai naudinga“, - sakė A. Kubilius.
Pasak parlamentaro, tai padėtų suvokti, kur yra problemos, nes iki šiol aiškių atsakymų nėra, įvairūs ekonomistai įvardija skirtingas augančių kainų priežastis.
„Vieni sako, kad nėra pakankamos konkurencijos ir todėl atsiranda tokie viršpelniai, kiti - kad tai lemia pasaulinės kainos, o tai neįtikina, nes Lenkijoje infliacija žymiai mažesnė. Trečių nuomone, susiejus litą su euru mūsų pinigų politikos svertai yra žymiai silpnesni nei Lenkijoje“, - pasakojo A. Kubilius.
A. Kubiliaus nuomone, būtina turėti aiškius atsakymus į šiuos klausimus, o vien pasakyti, kad ribosim pelnus, neužtenka. „Reikia išsiaiškinti problemų priežastis ir tik tada ieškoti sprendimų, o ne aklai mojuoti kirviais“, - sakė jis.
Liberalų sąjūdžio nario Petro Auštrevičiaus nuomone, antkainių ribojimai yra populistinis pasiūlymas, grąžinantis mus į tą laikotarpį, iš kurio jau išėjome.
Liberalas ragino geriau sudaryti didesnės konkurencijos sąlygas, kad prekybos tinklai tarpusavyje galėtų netrukdomai ir skaidriai konkuruoti.
P. Auštrevičius apgailestavo, kad dėl tokių ribojimų ypač nukentėtų smulkieji verslininkai. „Jie antkainį naudoja labai lanksčiai - vieniems produktams taiko mažesnį, kitiems - didesnį, todėl įvedus ribojimus išsilaikyti būtų labai sunku“, - sakė jis.
Be to, pasak P. Auštrevičiaus, Kainų įstatymas reguliuoti kainas leidžia tik išskirtiniais atvejais ir tik kai Vyriausybė imasi visų reikiamų priemonių. „O dabar Vyriausybė nėra nei atlikusi poveikio analizės, nei pateikusi išvados, kaip pasiskirsto kaina tarp gamintojų, perdirbėjų ir pardavėjų“, - nuogąstavo pašnekovas.
Jo nuomone, neatlikus šių veiksmų būtų nusižengta gana aiškioms įstatymo nuostatoms.
„Siūlymas prieš rinkimus yra nukreiptas į rinkėjų hipnotizavimą mažesnėmis kainomis“, - pasmerkė antkainių ribojimus P. Auštrevičius.
Šis siūlymas riboti antkainius - ne pirmasis. Prieš metus „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Petras Gražulis pateikė Kainų įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma uždrausti imti lentynų ir kitus mokesčius, o prekybos antkainį apriboti iki ne daugiau kaip 20 procentų. Tačiau tada Seimas tokioms įstatymo pataisoms nepritarė.
