Vis agresyviau grūmojantis nedarbas gniuždo ne tik moraliai. Iš darbo atleidžiami žmonės savo interesų ginti neretai priversti stoti prieš darbdavį dar ir teisinėmis priemonėmis.
Nuo metų pradžios į teisėsaugos institucijas plūste plūstantys skundai dėl galimų darbo santykių pažeidimų verčia teisininkus konstatuoti: dauguma „nurašytųjų“ yra teisūs.
Prieš darbdavį — teisme
Šiaulietis Darius į vieną iš Šiauliuose esančių teismų kreipėsi po to, kai darbdavys jam pasiūlė išeiti iš darbo „savo noru“. Statybininko profesiją turinčiam 35-erių vyrui suabejojus, o vėliau ir atsisakius darbdavio siūlymo, esą prasidėjusi moralinė kova.
„Man tiesiai šviesiai pasakė — neišėjai savo noru, išeisi atleistas“, — „Šiaulių kraštui“ sakė dabar jau tik teisme su buvusiu darbdaviu susitiksiantis Darius.
Šiaulietis buvusioje darbovietėje jau nebedirba. Vyras atleistas „sumažinus etatų skaičių“.
Darius, paties žodžiais, į kovą su darbdaviu apsisprendęs stoti ne tik dėl moralinio stimulo, bet ir piniginio intereso: įmonė jam nekompensavo neišnaudotų atostogų.
Skundai plūsta dešimtimis
Į bedarbių gretas kasdien pulkais stojančių žmonių skundų šalies teismai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia vis daugiau.
Vien Šiaulių miesto apylinkės teismas vien per pusantro šių metų mėnesio pradėjo 46 civilines bylas, susijusias su darbo santykiais. Tiek skundų nesulaukta per visus 2008 metus. Daugiau nei pusė skundų — dėl nesumokėto darbo užmokesčio.
Dar teismo prašoma pripažinti negaliojančiais darbo sutarties nutraukimus, įgalioti darbdavį laiku sumokėti už atostogas, ir panašiai.
Skundais užversti ne tik teismai, bet ir darbo inspektoriai. VDI Šiaulių skyrius šiemet sulaukė jau beveik septynių dešimčių skundų ir prašymų padėti išspręsti su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo nesutarimus. Bendrovės neatsiskaitė už praeitą mėnesį, neišmokėjo kompensacijos, nesumokėjo už nepanaudotas atostogas, nepagrįstai atleido — toks pagrindinis nagrinėjamų skundų turinys.
Gauti ir 107 darbdavių prašymai patarti, kaip teisėtai atleisti darbuotoją.
Pirmauja statybininkai
Pastebėta, kad paskutiniaisiais 2008 metų ir pirmaisiais šių metų mėnesiais pažeidžiamiausiųjų smaigalyje atsidūrę statybos bendrovių darbininkai. Jų skundų sulaukta daugiausia.
Nemažai skundų ir žmonių, dirbusių pramonės — mezgimo, siuvimo, baldų gamybos, medienos apdirbimo — bendrovėse, paslaugų teikimo įmonėse.
VDI Šiaulių skyriaus žiniomis, darbdaviai drastiškiau linkę „atsisveikinti“ su darbininkiškų profesijų atstovais. Specialistai iš darbo atleidžiami civilizuotesniais būdais.
Gaudynės
VDI Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola „Šiaulių kraštui“ sakė nuo metų pradžios pajutęs aiškią ir tiksliai apgalvotą darbo santykių nutraukimo taktiką, kuri yra ne į bedarbių gretas pretenduojančių žmonių naudai.
„Nesu vienareikšmiškai nusiteikęs prieš darbdavius, kuriems dabartinis laikas, žinia, nėra paprastas, — sakė vadovas. — Kita vertus, neretai įmonių vadovai, tiesiai sakant, pasistengia apmauti žmogų ir atleisti jį kuo mažesnėmis sąnaudom.
Daugeliu atveju mūsų ištirti skundai pasitvirtina: darbdaviai neteisūs. „Sunkmečiu darbdaviai, anot Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo, pagudraujantys — apskrityje jau šiais metais užfiksuotas ne vienas atvejis, kai bendrovės vadovas sąmoningai vilkinęs atsiskaitymo reikalus, slapstėsi netgi nuo skundus tiriančių Darbo inspekcijos specialistų.
„Nuvažiuojam. Kontoros durys užrakintos, cechas veikia, bet ten vadovo nėra. Jis atvažiuoja trumpam, išvažiuoja. Kviečiame į skyrių, neatvyksta“, — teigė Z. Griguola. — Kai kvietimų nepaisoma, į pagalbą ieškant darbdavių tenka prašytis ir policijos pagalbos.“
Grįžtama į praeitį?
VDI Šiaulių skyriaus vadovo įsitikinimu, didėjant mokesčiams, atsiradusi grėsmė augti ir nelegaliam darbui.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, kelių Šiauliuose veikiančių įmonių vadovai sugalvoję mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo galintys išvengti atleidę darbuotojus „abipusiu susitarimu“, o paskui visus priėmę darbuotis nelegaliai ir dabar sėkmingai dalijantys „vokelius“.
Kita praktika, kurią „Šiaulių kraštui“ pakuždėjo su vienos Šiauliuose klestinčios bendrovės darbdaviu susipykęs darbininkas, iki minimumo sumažinti oficialų atlyginimą, o buvusio atlyginimo skirtumą sumokėti „vokeliu“.
Populiariausi „susitarimai“
Pastebėta, kad, įsibėgėjant krizei, darbdavys dažniausiai mėgina kalbinti darbuotoją parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Šis atleidimo būdas darbdaviui esą yra patogiausias, reikalaujantis mažiausiai pinigų, nes, parašius prašymą, nereikia mokėti išeitinės kompensacijos.
Kitas būdas: palikti darbą „abipusiu susitarimu“.
„Tuomet atsiskaitoma taip ir tiek, kiek abi šalys susitaria. Viena siūlo išeitinės kompensacijos dydį, atsiskaitymo terminus, atlygio už nepanaudotas atostogas atsiskaitymo sąlygas ir panašiai. O kita savo ruožtu gali derėtis ir nesutikti, — informavo Z. Griguola. — Manau, tai civilizuotos darbdavio ir darbuotojo derybos.
O jei darbuotojas užsispiria... Tada darbdaviui esą lieka dar vienas teisiškai pagrįstas kelias — atleisti darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodeksą.
„Tuomet priklausomai nuo išdirbtų metų, nepertraukiamo darbo stažo priklauso išeitinės kompensacijos dydis — pradedant nuo vieno iki šešių mėnesinių atlyginimų“, — teigė Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vadovas.
Z. Griguola patarė žmonėms jokiu būdu neapsiriboti tik Darbo inspekcija. Žmonės, kurie jaučia esantys nuskriausti, anot vadovo, turi teisę civiline tvarka kreiptis į teismą ir ginti savo interesus.
Vis dėlto Darbo inspekcijos vedėjas įsitikinęs, kad teisinės institucijos — kraštutinis būdas spręsti darbdavio ir darbuotojo ginčą. Jis patarė darbdaviams nepiktnaudžiauti atleidžiamu žmogumi, o ieškoti kompromiso.
„Paprastas pavyzdys: gavę skundą, paskambinam darbdaviui. Šis sako — tegu darbuotojas ateina pas mane pasišnekėt. Patikėkite, daugeliu atveju nuskriaustu save laikęs žmogus pas mus nebegrįžta ir pareiškimo neparašo?“
Edita Karklelienė
