Jolita Žurauskienė
Aštriadančių graužikų kaimynystė įgriso Ukmergės rajono Balelių kaimo ūkininkams. Jie teigė, kad, bebrams užtvenkus melioracijos griovį, ne tik ėmė pelkėti dirva, nukentėjo pasėlių laukai bei ganyklos, bet ir žuvo dalis jaunuolyno. Pasak specialistų, bebrai gadina melioracijos įrenginius: išrausia sankasas, užkasa pralaidas ir sugadina sausinimo sistemas. Todėl miške susidaro drėgmės perteklius, dėl kurio patiriama didelių nuostolių.
Pasodino mišką
Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi Ukmergės rajono gyventojas Algirdas Blauzdys. Į devintą dešimtį įkopęs bėgimo, dviračių sporto ir sveikos gyvensenos entuziastas pasakojo dalyvavęs Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ programoje. A.Blauzdys džiaugėsi, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo grąžinta tėvų žemė. „Man seserys patikėjo 15 hektarų žemės. Buvo skaudu žiūrėti, kad tėvo žemė nedirbama. Blogose žemėse, kurių našumas – tik 23 balai, nieko negalėjau pasodinti. O jau ir metai buvo nebe tie, kad ją dirbčiau. Be to, neturėjau technikos. Todėl nutariau 12 hektarų žemėje pasodinti mišką. Likusią žemę išnuomojau ūkininkams, kurie ją šienauja, prižiūri“, – pasakojo A.Blauzdys. Ukmergiškis, laisvės kovų dalyvis, tvirtino, kad pasodinti mišką jį paskatino patriotiniai jausmai tėvynei. Todėl brangindamas tėvų žemę jis nuolat prižiūrėjo eglaites ir berželius, rūpinosi jais. „Kas iš tų pinigų, kuriuos gaučiau pardavęs žemę? Išleisčiau juos ir viskas. O pasodinęs mišką savo tėviškėje džiaugiuosi“, – atviravo garbaus amžiaus vyras.
Gavo dokumentus
Pastaraisiais metais rimtai sušlubavo A.Blauzdžio sveikata. Vyras gydėsi ne tik Ukmergės, bet ir Vilniaus Santariškių ligoninėse. Todėl senolis negalėjo rūpintis mišku ir jį neseniai padovanojo seseriai. A.Blauzdys pasakojo, kad praėjusių metų rudenį buvo atliekamas miško želdinių kokybės vertinimas. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno poskyrio vyriausiasis specialistas Renatas Kolka nurodė, kad 3,9 ha miško želdinių yra žuvę dėl drėgmės pertekliaus. Pasak A.Blauzdžio, netrukus jis gavo raštą iš Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tęstinių priemonių administravimo skyriaus. Jame buvo rašoma, kad jeigu miško želdinimo ir žėlimo projekte numatytų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo tankio reikalavimų, paramos mokėjimas nutraukiamas. O gavėjas turi sugrąžinti išmokėtą paramos dalį, skirtą jaunuolynui prižiūrėti. A.Blauzdys Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) turėjo pateikti papildomus dokumentus, galinčius daryti įtaką tolesniam sprendimui. Pensininkas stengėsi išsiaiškinti želdinių žūties priežastis, todėl rašė raštus į VĮ Ukmergės miškų urėdiją ir Ukmergės rajono savivaldybę.
Skundžiasi žaladariais
„Želdiniai žemesnėse vietose galėjo sunykti todėl, kad šalia miško esantį melioracijos griovį nuolat užtvenkia bebrai“, – dėstė A.Blauzdys. Apie bebrų užtvankas pasakojo ir kiti ūkininkai, kurių pasėlius semia vanduo. „Jei nebūtų bebrų užtvankų, vanduo griovyje nutekėtų ir nesemtų laukų. Dabar neveikia drenažas. Labai skaudu dėl ganyklų, joje išnyko žolė, liko viksviniai augalai, kurių gyvuliai neėda. Pievos šlampa, vanduo kyla aukštyn, todėl dideliuose vandens telkiniuose žūsta ir žiemkenčiai. Jau ne kartą ardėme tas užtvankas, bet jos ir vėl greitai atsiranda“, – pasakojo šio krašto ūkininkai (pavardės redakcijai žinomos). A.Blauzdys lapkričio mėnesį kreipėsi į NMA ir prašė įvertinti padarytą žalą. A.Blauzdys taip pat kreipėsi į VĮ Ukmergės miškų urėdiją, prašydamas išsiaiškinti ir nurodyti, koks medžiotojų būrelis medžioja Balelių girininkijos plote. „Mane informavo, kad šioje teritorijoje medžioja medžiotojų būrelis „Žemdirbys“ ir kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą bebrų gausą turi reguliuoti ir jų padarytą žalą atlyginti toje teritorijoje medžiojantys plotų nuomotojai“, – pasakojo pensininkas. Dėl patirtų nuostolių A.Blauzdys kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės Žvėrių daromos žalos įvertinimo komisiją.
Vertinti neskuba
A.Blauzdys prašymą dėl žvėrių daromos žalos įteikė praėjusiais metais, tačiau komisija neskuba jos įvertinti. Ukmergės rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Pečiulis sakė, kad padarytą žalą jie turėjo įvertinti per 7 dienas. „Šių metų sausio 3 dieną A.Blauzdys parašė pareiškimą, kad atsiims prašymą dėl nuostolių atlyginimo, jei medžiotojų būrelis „Žemdirbys“ išardys bebrų užtvanką. Su A.Blauzdžiu bendravau telefonu. Jis norėjo, kad nuvažiuotume į vietą ir įvertintume nuostolius. Nuvažiuosime šią savaitę. Vertinant dalyvaus ir medžiotojų būrelio atstovai“, – tvirtino A.Pečiulis. Pasak Ukmergės rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto, savininkas pats turi rūpintis savo turtu. „Pastebėjęs žalą, jis turi nedelsdamas pranešti seniūnijai, o ne kreiptis tada, kai padaroma didelė žala. Medžiotojų kaltės negaliu konstatuoti. Nemanau, kad kalti tik medžiotojai, nes nebuvau nuvykęs į vietą ir nemačiau, kokia ten situacija. Vadovaudamasis aplinkos ministro įsakymu, miško savininkas pats gali išardyti bebrų padarytą užtvanką. Tas griovys eina šalia jo miško, todėl manau, kad jis turėtų ir prižiūrėti griovį“, – pridūrė A.Pečiulis.
Medžiotojai ardė užtvanką
Praėjusią savaitę medžiotojų būrelio „Žemdirbys“ atstovai Balelių kaime ardė bebrų suręstas užtvankas. Išvydę žurnalistus, jie pradėjo šūkauti, kodėl fotografuojamas jų darbas. Medžiotojais prisistatę vyrai nepanoro atskleisti vardų ir pavardžių. „Mes iš valstybės tarnybos, pasiėmėme atostogas, kad galėtume išardyti užtvanką. Jūs parašėte, kad atsiimsite pareiškimą, jei mes išardysim. Mes išardėme užtvanką, bet ne užtvanka čia kalta. Kur jūsų medžiai? Jei medžiai nudžiuvo, tai jie turi stovėti. Ar ten ponas medžius sodinote, ar iš kur nors pažymas gavote, kad sodinote? Mus medžiotojus visi skundžia. Ar mes atsakome už visus šabakštynus Lietuvoje, jei melioracijos grioviai neprižiūrimi?“ – užgauliojančiais žodžiais kreipėsi vyrai. Medžiotojų būrelio „Žemdirbys“ atstovai sakė, jog vanduo kaupiasi todėl, kad užsikišę drenažo įrenginiai. „Dėl medžių, augančių ant griovio kranto, užsikemša drenažas, juos turite patys iškirsti ir griovį išvalyti. Jūs privalote tai padaryti. Visus tuos medžius ant griovio šlaito turite nukirsti. Jei juos nukirstumėte, tai ir bebrų čia nebūtų“, – sakė medžiotojais prisistatę vyrai.
Patarė kreiptis į Agentūrą
„Mūsų teisės specialistų nuomone, bebrų atlikti veiksmai laikomi nenugalima jėga. Taigi, sankcijos tokiais atvejais netaikomos, jei paramos gavėjai pristato reikalingus dokumentus, patvirtinančius nuo jų valios nepriklausančias aplinkybes, kurių negalėjo numatyti“, – sakė NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė. Pasak jos, visais iškilusiais klausimais pareiškėjai arba jo įgalioti asmenys gali kreiptis į NMA. „Kreipkitės telefonu (8 5) 252 6999 arba elektroniniu paštu [email protected] ir pasistengsime atsakyti į visus jums rūpimus klausimus‘, – patarė A.Mileikaitė.
