Auginti pomidorus agronomė, pomidorų kolekcininkė Vilija Juškevičienė pradėjo dar tada, kai po studijų ir tuoktuvių išvyko gyventi į vyro gimtinę – Prienus. Tačiau, tuo metu moteriai dar nebuvo aktualios veisles, o visi auginti pomidorai turėjo kaimynių ar draugių pavadinimus – „Danutės raudonas“, „Rūtos geltonas“.
Vėliau, skaitydama „Supermama“ tinklaraštį, pomidorų grupėje V. Juškevičienė vis ieškodavo informacijos, kas ir kokias pomidorų veisles augina, sėmėsi žinių.
„Paskui pomidorai greitai mane įtraukė kaip liūnas. Nuo 2018 metų pradėjau vesti savo pačios grupę „Pomidorų karalystė“, kurioje aprašinėjau auginamas veisles. Kuomet pradėjau užsiimti su tikrosiomis veislėmis, šios išstūmė senąsias, tačiau ta pomidorų yra tokia gausybė ir išragauti jų visų – neįmanoma, o ir naujų veislių, jei nepirkčiau daugiau naujų, turiu ir dar porai metų į priekį.
Jomis keičiamės kartu su kitais augintojais, pomidorų kolekcininkas. Darome šventes, kur susirinkę ragaujame ir jeigu yra kas patinka – keičiamės sėklomis. Taip neragautų pomidorų kiekis tik dar labiau didėja nei mažėja“, – juokiasi prieniškė.
Praėjusiais metais Vilija augino apie 300 skirtingų pomidorų daigus, tačiau šiemet agronomė planuoja skaičių sumažinti iki 150-ies, kadangi nori pasėti ne tik naujas veisles, tačiau ir tas, kurios paliko didžiausią įspūdį ir nori jas auginti dar kartą.
Skirtingi norai ir skoniai
Tokių, pomidorų kolekcininkei patikusių veislių yra daugiau nei šimtas. Kiekvienais metais vis auginusi ir norėdama išbandyti naujas šių vaisių veisles, Vilijai nelikdavo vietos pasirūpinti tomis, kurios nustebino ne tik ją, bet ir jos šeimą.
„Taip viskas ir tęsiasi, tačiau šiemet nutariau, kad iki 150-ies sumažinsiu naujų veislių kiekį ir pasėsiu tas, kurios labiausiai patiko. Jos nebūtinai bus pačios skaniausios šiemet, nes pomidorų skonis labai priklauso nuo metų ir augimo sąlygų.
Kadangi negaliu žinoti, kokie bus metai, tai galimai keisis ir tų pomidorų skonis, nors jie auginami lygiai taip pat, kaip ir prieš tai. Bet kokiu atveju, tos veislės, kurios buvo man pačios skaniausios nepasidarys labai neskanios, tad šiemet tikiuosi daug ir labai skanių pomidorų“, – šypsosi Vilija Juškevičienė.
Pomidorų veislių iš tiesų yra didi galybė – vieni labiau pasižymi savo kvapu, kiti – skoniu, o dar kiti – dydžiu ir mėsingumu. Pasiteiravus, kokias veisles Vilija įvardintų geriausiomis, moteris atvirauja, kad tai yra labai individualus dalykas, kuris priklauso ne tik nuo žmogaus ar šeimos skonio, tačiau ir nuo poreikio, kam jie bus naudojami:
„Dėl skonio ir geriausių veislių galima, tikriausiai, būtų pasakyti taip, kad jos skiriasi nuo to, kas ir ką mėgsta. Tie, kas mėgsta vyšniukus, nesupras manęs, kas man ir mano šeimai asmeniškai patinka. Pati esu gerbėja labiau didžiulių vaisių, didžiulių ir mėsingų pomidorų, o jie, juk ne visiems patinka.“
V. Juškevičienė pasakoja, kad jos anūkams labiausiai patinka maži, vyšniniai pomidoriukai, o jos vyrui atvirkščiai – labiau patinka įprasto dydžio pomidorai:
„Dar nebuvo prinokę galutinai didesnį pomidorai, tai vyrui į darbą priskyniau ir įdėjau mažiukus. Tai jis – labai įsižeidė, sako, kad turiu visą šiltnamį įvairiausių pomidorų, o čia, kažkokio brudo pridėjau (juokiasi).“
Geriausios veislės
Vis dėlto, Vilija sutiko pasidalinti pomidorų veislių pavadinimais, kurie jai labiausiai patiko ir ji gali juos rekomenduoti:
„Labai gražūs yra „Blue orange purple stripe“. Derlingumu pasižymi „Chio Cio sun“, „Justyna“, „Čiudo zemli“, „Oranževoje“. Labai skanius šiemet kartosiu – „Neifan“, „Fat jack“, „Amana orange“, „Harward square“, „Quapaw green“ ir „Babuškin sekret“.
Man labai patikusios ankstyvos veislės, kurias kasmet auginu yra – „Raudonasis vaisius“ (rus. „Июньский“), „Mongolian dwarf“, „Geltonieji“ (rus. „Июньский жёлтый усыпной“), vyšniniai – „Sungold F1“, kas yra hibridas ir „Pera naranja“, „Indigo kumquat“.“
Pašnekovė tikina, kad amžina kova yra tarp pomidorų hibridų ir veislių, tad į hibridus Vilija žiūri saikingai ir jų niekada neaugina, nes kol kas neteko rasti skanių, kurie patiktų jai ir jos šeimai.
Vilijos šiltnamyje auga vos vienas pomidorų hibridas – „Sungold F1“, kurie yra auginami specialiai anūkams. „Jau ir dabar jie klausia: „Močiute, ar bus mūsų pomidorų?“ Šis hibridas yra pamėgtas mūsų šeimoje vaikų, o daugiau jokių kitų neauginu, bet tikrai nesilaikau nuomonės, kad jų nėra skanių. Tiesiog, šiuo metu man dar neteko atrasti patinkančio“, – teigia agronomė.
Sėjimas ir kiti Vilijos patarimai
Pasak pomidorų kolekcininkės, visos veislės prigyja vienodai ir gerai, tad renkantis, ką šiemet daiginsite reikėtų atsižvelgiant į tai, kokie yra šeimos poreikiai ir, ką planuosite su jais daryti: džiovinti, konservuoti, valgyti šviežius ar spausti sultims, padažams gaminti.
„Pomidorų sėjimui yra vienodos taisyklės: pasėtoms sėklytėms reikia drėgmės ir žemė turi būti drėgna. Kai kurie žmonės pasėję pomidorus dengia, tačiau reikėtų nepamiršti jų kartas nuo karto pravėdinti, kad nepradėtų pelyti paviršius ir nepultų grybelinės ligos. Pati nedengiu niekuo, pasėju ir vis praeidama palieju, kad neišdžiūtų žemė“, – sako V. Juškevičienė.
Pasėjus pomidorų daigelius, jų nereikia pilti trąšomis. Jomis rūpintis reikėtų tada, kai kas nors nutinka ar yra ekstremalios sąlygos. Praėjusiais metais po dezinfekcijos pomidorų daigus apdeginusi sieros garais, Vilija turėjo juos gelbėti įvairiausiais stimuliatoriais, liejo mielėmis:
„Jeigu viskas yra tvarkoje, tai sveikų daigelių nereikėtų tręšti. Šiemet mano daigeliai jų dar nėra gavę. Tačiau, yra tokie dalykai kaip augimo stimuliatoriai, kurie yra natūralus. Skaniomis trąšomis gali būti biohumusas, Baltijos auksas, gintaro rūgštis, kurią galima rasti vaistinėje, kur tereiks tik į vandenį pamerkti tabletę. Tokios organinės medžiagos kaip biohumusas niekam nekenkia, o tuo pačiu yra ir naudinga dirvai.
Šie stimuliatoriai yra skirti augimui. Kadangi jie natūralūs, juos tikrai galima naudoti. Ir pati ateityje planuoju daigelius palieti biohumusu. Taip pat galima ir mirkyti sėklas, tačiau aš asmeniškai jas sėju sausas.“
Įpusėjus kovui, įpusėja ir daržo darbai. Vienas jų šiuo metu kaip tik yra pomidorų sėja. Agronomė ir pomidorų kolekcininkė pasakoja, kad pirmiausiai reikėtų pasodinti ankstyvas veisles, kad vaisių būtų galima sulaukti kuo anksčiau.
„Tačiau, visų ankstyvų veislių sodinti anksti nereikia, užteks vos kelių, nes ankstyvos veislės pradeda labai greitai žydėti, tačiau jų dar negalima dėl šalčio perkelti į lauką ar šiltnamį, o palangės jau bus nukrautos. Taip daigams neliks vietos ir jie pradės kentėti. Jeigu tai bus tik keli daigiukai, juos bus galima perkelti į didelį vazoną ir jie anksti pradės duoti derlių“, – pataria Vilija.
Vėlyvų veislių teks palaukti, kol jos pradės žydėti ir noks. Pasėjus vėlyvas veisles pernelyg vėlai, pomidorai gali visai nesunokti arba jų vaisius vos spėsite paragauti iki rudens.
„Siūlyčiau anksčiau sodinti labai vėlyvas veisles, kad jos noktų ne tik ant palangės, bet ir lauke.“
