„Aš atsirakinau, užėjau ir tenai pamačiau, kad R. buvo pusnuogis. Apatinė dalis buvo nuoga, o mergina beveik visa buvo nuoga ir prispausta prie vienos iš spaustuvių mašinų“, – sako buvusi praktikantė Kristina.
Taip savo istoriją apie prieš 15 metų, dar 2004-aisiais Vilniaus Gedimino technikos universitete atliktą praktiką, pradeda tapatybės atskleisti kol kas nesutinkanti vilnietė. Ji pasakoja supratusi, kad kažkas čia ne visai taip, kai užklupo vieną iš universiteto profesorių darbo kabinete besimylintį su savo studente.
Incidentą stengėsi pamiršti, praktika – vieno leidinio maketavimu – labai džiaugėsi. Tačiau po kiek laiko situacija esą pasikartojo, tiesa, jau su kita studente:
„Durys buvo atrakintos. Užėjau, buvo tas vadinamas pradinis etapas, kai jo rankos buvo po sijonu, jo kelnės buvo nukritę, toks susitaršymas, susimėtymas.“
Pasak praktiką universitete prieš keliolika metų atlikusios merginos, apie šį profesorių universitete sklandė dviprasmiškos kalbos.
Studentai šnabždėdavosi, kad jis rašydavo geresnius pažymius visoms, į egzaminą atėjusioms su trumpesniais sijonais, o kai kurios esą už tinkamus rezultatus jam teikdavo papildomas, greičiausiai intymias paslaugas.
Praėjus dar porai savaičių, pasak merginos, jai ir pačiai teko patirti, ką reiškia profesoriaus seksualinės priekabės. Esą vieną vakarą profesorius užrakino kabineto duris, atsisėdo ant jos darbo stalo ir pradėjo nederamai elgtis:
„Nužėrė mano plaukus nuo pečių. Glostė kaklą, lindo jau bučiuotis prie ausų. Atsitraukiau ir sakiau, kad aš turiu vaikiną. Sakė, kad vaikinas ne problema. Patirtis čia kažkokia nauja su vyresniu.“
Pasak praktikantės, dar kurį laiką jis lėtai glostė jos rankas bei šlaunis. Nutaikiusi progą mergina iš kabineto išbėgo ir į darbo vietą daugiau nebegrįžo. Ilgus metus ji tylėjo, nes dėl priekabių pati jautėsi kalta. O štai praeitį priminė viena, po daugelio metų iš profesoriaus gauta žinutė:
„Sveika, neseniai gavau kvietimą prisijungti prie tavo rato. Gal tai programinio roboto „suvedžiotojo-kvietėjo” darbas, bet vis tiek maloniai nuteikė. Kad ir kaip bebūtų, norėčiau su tavimi susitikti, labai. Būnu tai pusrūsio patalpoje, tai virš jo esančioje laboratorijoje. Rašyk, skambink, atvažiuok, laukiu.“
Esą todėl mergina apsisprendė istoriją paviešinti. TV3 žurnalistų kalbintas profesorius su jam mestais kaltinimais kategoriškai nesutinka.
Vyras tikina prie studenčių ar kolegių niekada nepriekabiavęs ir ne kartą yra pagalvojęs, kad tokius kaltinimus mesti šiais laikais lengva ranka galima kone kiekvienam:
„Aš šeimoje su žmona šnekėjausi, ir, sakau, ką daryti. Paima taip iš niekur nieko ir atsiranda toks dalykas. Kaip apsiplauti? Ką reikia padaryti? Kaip aš galiu įrodyti, kad, tarkime, – buvo ar nebuvo. Aš nežinau.“
Kadangi tariamas priekabiavimas vyko prieš 15 metų, esą ir jam pačiam nebelieka jokių būdų įrodyti savo nekaltumą. Pasak vyro, vertėtų pradėti rimtesnį tyrimą ir išsiaiškinti, galbūt toji mergina turi kokių nors slaptų motyvų.
Esą tokie nepagrįsti kaltinimai gali sužlugdyti visą jo gyvenimą:
„Vat po šito vakaro. Ką aš turėsiu… Kaip aš turėsiu gyventi? Kaip su studentais reikės susitikinėti? Aš negaliu… Aš neturiu moralinės teisės. Aš esu apkaltintas dalykais, kurių aš nedarau. Ką man tada daryti? Kaip universitetas atrodo?“
Universiteto dekanatas taip pat tvirtina, kad jokių skundų dėl profesoriaus santykių su studentais dar nėra sulaukęs. „Me too“ judėjimo kritikai dažnai pabrėžia tai, kad šiuo laiku ne viena moteris judėjimą naudoja tam, kad susidorotų su joms nepatinkančiais vyriškiais.
Susidūrėte su panašia situacija? Papasakokite mums:
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
