Inga SMALSKIENĖ
Politikams grasinant nauja tvarka, vairuotojai būgštauja, jog prieš kelionę negalės vartoti net širdies lašų ar paskanauti kefyro, nors medikai iš tokių baimių tik juokiasi.
Kiek galima išgerti, kad sėdus prie vairo nepripūstum daugiau nei leistina norma? Šiuo klausimu vairuotojai gali diskutuoti ir ginčytis iki begalybės. Tačiau Seimas netrukus pasirūpins, kad bent daliai vairuojančiųjų nebereikėtų dėl to kvaršinti galvos. Mat jiems – pradedantiems, sunkiųjų transporto priemonių, motociklų, taksi vairuotojams, – ketinama leisti prie vairo prisiliesti tik visiškai blaiviems. Tai reiškia, kad papūtus į alkoholio matuoklį, pastarojo ekrane turės įsižiebti visi nuliai. Bent vienas skaičiukas po nulio – ir laukia rimti nemalonumai.
Europinius standartus atitinkame, bet... Seime svarstomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kuriomis siūloma pradedantiems, sunkesnių kaip 3,5 tonos arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas transporto priemonių, taksi automobilių ir motociklų vairuotojams uždrausti sėsti prie vairo bent kiek išgėrus. Dabar pradedantiems vairuotojams didžiausia leistina promilių riba yra 0,2 promilės. Visiems kitiems, išskyrus profesionalus, – 0,4 promilės. Lietuva šiuo atžvilgiu visiškai atitinka Europos Sąjungos standartus. Daugelyje ES valstybių didžiausias leistinas alkoholio kiekis – 0,5 promilės. Nepatyrusiems, mažesnį nei dvejų metų vairavimo stažą turintiems vairuotojams rekomenduojama taikyti ne didesnę kaip 0,2 promilės ribą. Lietuvoje siekiama, kad ir pradedantiems, ir kitų tam tikrų minėtų transporto priemonių vairuotojams leistinų promilių kartelė būtų nuleista iki absoliutaus minimumo – kitaip sakant, nulio. O už transporto priemonių vairavimą turint iki dvejų metų vairavimo stažą esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas girtumas nuo 0,01 promilės iki 0,4 promilės, bausti vairuotojus nuo 800 iki 1000 litų. Už transporto priemonių, kurių maksimali leistina masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairavimą neblaiviems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis nuo 0,01 promilės iki 0,4 promilės, vairuotojus kėsinamasi drausminti baudomis nuo 500 iki 1000 litų. Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas sako esąs tik už draudimą keleivinių autobusų vairuotojams sėsti prie vairo bent šiek tiek pavartojus alkoholio. „Dabartinė tvarka prasilenkia su sveika logika, – sako vadovas. – Darbų sauga reikalauja, kad visi įmonės darbuotojai darbe būtų blaivūs. Taigi ir aš, direktorius, ir šaltkalvis, ir buhalterė turime būti blaivūs. O vairuotojams, kurie veža keleivius, leistinos alkoholio promilės – 0,19!“ Autobusų parko vadovas neslėpė, jog ir dabar įmonėje buvo įvedęs taisyklę, kad vairuotojai į reisą gali išvažiuoti tik visiškai blaivūs. Aišku, susitarimo laikosi ne visi. Tokie iš karto atleidžiami iš darbo. Tiesa, tie, kuriems tenka atsisveikinti su darbu, pripučia gerokai daugiau promilių nei leidžiama vairuotojams mėgėjams. Vieną nugirdė ir kefyru Seimas po pateikimo jau pritarė tai numatančioms įstatymų pataisoms. Antrasis balsavimas numatytas gruodžio viduryje. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas inicijavusi „darbietė“ Larisa Dmitrijeva sako, jog siūlyti griežtinti esamą tvarką ją ir jos kolegas paskatino Susisiekimo ministerijos pateikta eismo įvykių statistika. O ji rodo, kad daugiausia avarijų sukelia pradedantys vairuotojai. „Suprantu, kad draudimas minėtiems vairuotojams sėsti prie vairo bent kiek išgėrus iš esmės neišspręs avaringumo problemos, tačiau, jeigu bus išgelbėta bent viena gyvybė, tai jau didelis laimėjimas“, – aiškino „Panevėžio balsui“ L. Dmitrijeva. Parlamentarė įsitikinusi, kad draudimas sėstis prie vairo esant 0,01 promilės alkoholio kraujyje turės auklėjamąjį poveikį jaunimui. „Tarp jaunų žmonių laikui bėgant susiformuos nuostata, kad vairavimas ir alkoholis yra nesuderinami. Lietuva šiuo atžvilgiu tikrai nebus išimtis Europos Sąjungoje – dalyje valstybių reikalaujama, kad pradedantys vairuotojai prie vairo sėstų tik absoliučiai blaivūs“, – primena L. Dmitrijeva. Ji pasidžiaugė, kad dauguma kolegų parlamentarų pritarė jos iniciatyvai skatinti vairuotojų blaivumą. Tiesa, L. Dmitrijeva neneigia, kad tam tikrais atvejais vairuotojams gali kilti problemų dėl galimos paklaidos, tačiau tikino, kad juokėsi iš kolegų, nuogąstaujančių, jog vairuotojai nebegalės išgerti net stiklinės kefyro. Parlamentarė pasakojo prieš Seimo posėdį, kuriame buvo balsuojama už pataisas, pati kolegas vaišinusi kefyru ir siūliusi pasitikrinti alkoholio matuokliu – kad įsitikintų, jog tokie gėrimai tikrai nesukelia girtumo. Rezultatas buvo netikėtas: kefyro atsigėrusiam Rokui Žilinskui alkoholio matuoklis parodė 0,18 promilės, nors politikas dievagojosi jau beveik metus nevartojantis jokių alkoholinių gėrimų. „Negaliu komentuoti, kodėl jis pripūtė, bet kefyras tikrai nesukelia girtumo“, – laikosi savo L. Dmitrijeva. Pasakos ir tiesa apie promiles Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas Robertas Badaras pritaria: apsvaigti nuo kefyro neįmanoma. Anot jo, kalbos, kad išgėrus kefyro pripučiama promilių, yra pasaka. Vartojami vaistai irgi negali sukelti girtumo. Vadinamieji širdies lašai, gydytojo aiškinimu, yra mišiniai, be kurių galima apsieiti. O jei negalima, tai vertėtų pasvarstyti, ar verta jų pavartojus sėsti prie vairo. Iš įvairių mitų apie alkoholį R. Badaras tik juokiasi. „Seimo nariai kartais teisinasi, neva tik išgėrė vaistų nuo gripo, o organizme jau yra alkoholio. Man tai kelia juoką! Dar kiti šneka, neva organizmas pats šiek tiek pasigamina alkoholio. Nieko jis negamina. Alkoholio, jei jo iš tikrųjų nebūsite išgėrę, joks prietaisas nerodys.“ Tačiau toksikologas pripažįsta, jog daugelis alkoholio kiekio kraujyje tyrimus atliekančių laboratorijų duoda tam tikrą paklaidą. Toji paklaida įmanoma ir visiškai blaiviam žmogui. Ar įmanoma apskaičiuoti, kiek galima išgerti, kad paskui nereikėtų turėti problemų dėl vairavimo viršijus leistinas promiles? Teoriškai suaugusiam žmogui vienas alkoholio vienetas (40 ml stipraus gėrimo, 330 ml alaus ar 130 ml vyno), išgertas per 2 valandas, neturėtų viršyti 0,4 promilės, jei nėra kepenų disfunkcijos. Alkoholio matuoklio ir kraujo tyrimas bus panašūs, jei alkoholio vartota seniai, prieš keletą valandų, o jei neseniai, tai alkoholio matuoklis rodys jo gerokai daugiau. Jeigu praskalausime burną spiritu, alkoholio matuoklis parodys nemažai promilių, tačiau kraujyje alkoholio nebus. Lygiai taip pat gali būti, jeigu išlenkę stipraus gėrimo taurelę iš karto sėsime prie vairo. Ne visi žino, kaip rizikinga sėsti prie vairo pagiringam (ypač jeigu vakarėlis tęsiasi per naktį ir būna geriama „sočiai“). Riebus maistas tokiu atveju negelbsti – tai dar vienas mitas. Jį valgant, organizmas alkoholį pasisavina lėčiau, tai tiesa, bet vis tiek pasisavina visą. Be to, riebi užkanda dažnai lemia sunkesnes pagirias. Mokslas irgi ne visažinis Nesutinkančių su alkoholio matuoklių parodymais vairuotojų kraujas yra tiriamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje. Į ją mėginius siunčia ir Respublikinė Panevėžio ligoninė. Tiesa, ne tiek daug: per mėnesį į miesto medikus kreipiasi po kelis vairuotojus, manančius, jog policijos pareigūnų alkoholio matuoklis meluoja. Valstybinės teismo medici-nos tarnybos Toksikologijos laboratorijos vedėja Zita Minkuvienė sako galinti patikinti, jog jų laboratorija – akredituota, turi modernią aparatūrą, – gali šimtu procentų garantuoti rezultatą per 0,1 promilės. „Nors matome ir mažesnes promiles – ir 0,05, ir 0,03, bet šimtu procentų garantuoti rezultatų patikimumo negalime. Tai jau tikimybių teorija“, – Z. Minkuvienė aiškina, kad jei vairuotojo kraujyje dabar nustatoma mažiau kaip 0,1 promilės, rašoma, jog alkoholio nerasta išvis. Laboratorijos vedėja apgailestauja, kas promilių mažinimo iki nulių iniciatoriai nepasidomėjo techninėmis laboratorijos galimybėmis. Anot Z. Minkuvienės, problemų būtų išvengta, jei įstatyme būtų parašyta, kad minėtų kategorijų vairuotojų kraujyje neturėtų būti alkoholio, o ne nurodyti nuliai. „Žmogaus kraujyje galima rasti 0,01 ar 0,02 alkoholio ir dėl vadinamosios biologinės matricos – tam tikrų organizmo ypatumų“, – aiškina specialistė. Neblaivūs prie vairo sučiupti, bet tik truputį viršiję leistinas promiles vairuotojai kartais mėgina gudrauti – į gydymo įstaigą duoti kraujo nuvykti praėjus kuo daugiau laiko. Z. Minkuvienė sako, jog tai rizikingas lošimas: vienam žmogui per valandą skyla 0,1 promilės, kitam – 0,2. Medicinos literatūroje net aprašyta atvejų, kai skyla iki 0,5 promilės alkoholio. Todėl vienareikšmiško atsakymo, ar toks gudravimas vairuotojams pasiteisina, laboratorijos vadovė negalėjo duoti. Juolab kad visas „temptas“ laikas atliekant kraujo tyrimą yra išskaičiuojamas – specialistai atmeta valandas, kurias kelyje į gydymo įstaigą sugaišo vairuotojas, ir atitinkamai apskaičiuoja promiles tuo metu, kai jis buvo sulaikytas policijos. Kita vertus, jei žmogus išgėrė ir sėdo prie vairo, alkoholis dar rezorbuojasi ir kyla jo koncentracija. Tokiu atveju kraujyje jo kiekis bus didesnis, jeigu praeis tam tikras laiko tarpas ir organizmas jau bus pradėjęs skaidyti alkoholį, jo rezorbcija kraujyje bus mažesnė. Genai lemia daug, bet valia – dar daugiau Pasak toksikologo R. Badaro, nėra absoliučiai patikimos formulės visiems, pagal kurią būtų galima apsiskaičiuoti, kiek išgėrus bus pasiekta leistina promilių riba arba kiek reikia išgerti, kad ji būtų viršyta. Tai priklauso nuo lyties, amžiaus, kūno svorio, sveikatos būklės, vartojamo maisto ir kitų dalykų. Vyrų organizmas alkoholį skaido greičiau. Apkūnesni dažniausiai gali išlenkti daugiau nei lieknesni ir pripūsti mažiau. Vartojant kaloringesnį maistą alkoholis pasisavinamas lėčiau. Apie kai kurių tautybių atstovų – pavyzdžiui, rusų, – alkoholio vartojimo pajėgumus legendos sklando irgi ne šiaip sau. Pasak R. Badaro, kalbant apie kone įgimtą toleranciją alkoholiui, iš tiesų daug kas priklauso nuo genetikos. Tačiau rusai, tikina ekspertas, čia niekuo dėti. (Beje, Rusijoje leidžiama vairuoti tik visiškai blaiviems asmenims.) Pavyzdžiui, yra žmonių, sakančių, jog visiškai netoleruoja alkoholio – net ir nuo mažos jo dozės labai blogai jaučiasi. Taip yra todėl, kad jų organizmas negamina tam tikro fermento, skaidančio alkoholį. Todėl pavartojus svaigalų jiems iš karto skauda galvą, pykina. Tokių žmonių dažniau pasitaiko tarp azijiečių. Šiaip vidutinio žmogaus organizmas per valandą išskaido standartinį alkoholio vienetą (10 ml spirito arba vieną mažą taurelę stipraus gėrimo, nedidelį bokalą alaus arba apie 130 ml vyno), tačiau kai kurių skandinavų organizmas per tą patį laiką gali sėkmingai susidoroti ir su didesnėmis alkoholio dozėmis. Manoma, kad tokį ypatingą geną turi apie 20 proc. Skandinavijos gyventojų. „Tai retos išimtys, – pabrėžia R. Badaras. – Jei žmogus džiaugiasi, kad gali daug pakelti, vadinasi, jo kepenys dirba dviem pamainomis. Tuo nereikia didžiuotis – reikia skubiai kreiptis į medikus.“ Specialistas taip pat įspėja, kad vaistinėse siūlomi vaistai, neva pagreitinantys alkoholio skaidymą, tėra reklaminis triukas. Toksikologo teigimu, nė vienas jų komponentas nepagreitina metabolizmo procesų. R. Badaras sutinka, kad vairavimas išgėrus Lietuvoje yra didelė rykštė. Bet nėra įsitikinęs, jog promilių mažinimas duos gerų rezultatų. Toksikologas svarsto, kad politikai, teisininkai galėtų rasti efektyvesnių būdų kovoti su nelaimėmis keliuose. „Gal nereikia stengtis tapti šventesniems už Romos popiežių, – sako medikas. – Mano galva, pirmiausia reikėtų imtis priemonių tramdyti nuolat girtus važinėjančius piliečius, kuriems nė motais atimtos teisės ir paskirtos baudos.“
