Už grotų dėl garsaus Šiaulių ginekologo 59 m. Povilo Pečiulio žmogžudystės prieš kelias dienas patekęs gydytojo sūnus 23 m. Vytautas Pečiulis prisipažino nužudęs tėvą ir parodė, kur paslėpė jo palaikus.
Gydytojo kūnas vakar pavakarę rastas Šiaulių rajono Bubių apylinkių miškuose. Kaip buvo nužudytas medikas, nustatys ekspertai, rašo „Respublika“.
Kūną pjaustė dalimis
Gydytojas P. Pečiulis nužudytas savo namuose, kur po skyrybų gyveno vienas.
Jo sūnus prisipažino po žmogžudystės tėvo kūną supjaustęs dalimis. Taip pasielgęs dėl to, kad nepadalytą kūną būtų buvę sunku išnešti iš nusikaltimo vietos ir išvežti.
Įtariamasis iš pradžių painiojo tyrėjus. Vaikinas bandė įrodinėti, kad negyvą tėvą perpjautomis rankų venomis rado atvykęs pas jį į namus. Esą sukrėstas kraupaus reginio kūną nuvežęs į mišką ir apdėjęs lapais.
V. Pečiulis pareigūnams tvirtino neatsimenantis, kur tiksliai paslėpė tėvo palaikus. Todėl P. Pečiulio kapavietės paieškos teisėsaugininkus buvo nuvedusios net iki Tauragės bei Jurbarko apylinkių.
P. Pečiulio pasigesta praėjusios savaitės pradžioje, kai pareigingumu garsėjęs gydytojas dvi dienas iš eilės nepasirodė darbe.
Užaugo be tėvo rankos
Įtariamojo motina, buvusi P.Pečiulio sutuoktinė Onutė Rudnickaitė, vakar „Respublikai“ pripažino, kad sūnus nesutarė su darbuose paskendusiu ir epilepsijos kamuojamu tėvu.
„Mano buvęs vyras tiesiog gyveno darbe, neturėjo laiko vaikams ir manė, kad auginti vaikus – moters pareiga, – prisiminė O. Rudnickaitė. – Sūnus užaugo be tėčio rankos, be vyriško požiūrio į gyvenimą formavimo. Jam buvo labai sunku“.
Pasak įtariamojo motinos, tėvas nesuprato sūnaus. Pašnekovės žodžiais, Vytautas buvęs labai gabus, organizuotas, veiklus, globalaus mąstymo ir plačių pažiūrų – visiška priešingybė tėvui.
„Vytautas – sveiką gyvenimo būdą propaguojantis, jautrus ir geros širdies žmogus, – aiškino O. Rudnickaitė. – Negali būti nė kalbos apie tai, kad jis galėjo vartoti narkotikus“.
Motina prisiminė, kad sūnui jau nuo paauglystės ėmė silpti regėjimas, vaikinas dėl to labai išgyvenęs. Vytautas esą tikėjęs, kad išsigydyti nuo ligos gali padėti organizmo valymas ir malda.
Paskutinis lašas
Pasak O.Rudnickaitės, kai šią vasarą sūnus dėl savo sveikatos problemų kreipėsi pagalbos į tėvą, šis jį nuvežė į psichiatrijos ligoninę ir ten paliko.
„Vytautą ten išlaikė beveik savaitę ir paleido tik tada, kai jis pagrasino kreiptis į teismą, – pasakojo O. Rudnickaitė „Respublikai“. – Sūnus verkė ir guodėsi, kad tėvas jį išvadinęs visokiausiais žodžiais. Aš Vytautui sakiau, kad ant tėvo negalima pykti, nes jis jau kelis dešimtmečius serga statine epilepsijos forma, kad tėvui po kiekvieno priepuolio vis sunkiau bendrauti“.
Moteris prisiminė, kad sūnus jos žodžių klausėsi tylėdamas. Tačiau ji įtaria, kad uždarymas į psichiatrijos ligoninę galėjo būti paskutinis lašas, po kurio Vytautui trūko kantrybė. Motinos manymu, išugdytą savigarbos jausmą turintis sūnus negalėjo atleisti tėvui patirtų nuoskaudų.
Sidas Aksomaitis
