Pirmą kartą Europos Komisijai (EK) gali vadovauti moteris, nes ne visi nori, kad šias pareigas eitų Jose Manuelis Barroso.
Nors Europos lyderiai sutarė, kad portugalas J.M.Barroso ir toliau vadovautų EK, jo kandidatūrą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas (EP), tačiau į jį išrinkta daug atstovų, kurių J.M.Barroso netenkina.
Vietoj jo vadovauti ES vykdomajai institucijai gali būti pavesta Prancūzijos ekonomikos ministrei Christine Lagarde, o kaip galimi jos konkurentai minimi Liuksemburgo ir Olandijos premjerai Jeanas Claude'as Junckeras bei Janas Peteris Balkenende, taip pat buvęs Austrijos kancleris Wolfgangas Schuesselis.
Naujo EK pirmininko rinkimus pirmadienį Stokholme aptarė EP pirmininkas Hansas Gertas Poetteringas ir ES pirmininkavimą perėmusios Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.
Žavi protu ir išmanymu
2002 metais laikraštis "The Wall Street Journal Europe" įrašė C.Lagarde į penktąją sėkmingiausių Europos verslininkių sąrašo vietą. 2007-aisiais žurnalas "Forbes" skyrė jai dvyliktąją vietą 100 įtakingiausių pasaulio moterų sąraše.
C.Lagarde tapo pirma iš Didžiojo aštuoneto šalių ekonomikos ministre. 53 metų politikės ankstesnė karjera buvo glaudžiai susijusi su JAV. Čikagoje ji vadovavo visame pasaulyje garsiai teisininkų kontorai "Baker & McKenzie" (šios tarptautinės firmos istorijoje ji buvo pirma moteris vadovė), dirbo Tarptautinių ir strateginių tyrimų centre drauge su Zbigniewu Brzezinskiu. Ji pelnė protingos bei atviros, bet drauge ir subtiliai diplomatiškos lyderės reputaciją. Gerai verslo pasaulį išmananti C.Lagarde yra populiari ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje. Visos šios savybės jai labai praverčia talkinant prezidentui Nicolas Sarkozy per kovą su ekonomikos nuosmukiu. Ji nenuilstamai, tačiau protingai, kaip pabrėžia apžvalgininkai, stumia skausmingas reformas.
2006 metais, kai buvo prekybos ministrė, C.Lagarde pavyko 10 proc. padidinti Prancūzijos eksportą ir atverti naujas rinkas prancūzų produktams kaip prioritetą pasirinkus technologijų sektorių. Vėliau Francois Fillono vyriausybėje ji buvo žemės ūkio ministrė. Pernai laikraštis "Le Parisien" rašė, kad dabar C.Lagarde užsimojo paversti Paryžių svarbiu islamo pasaulio finansų centru.
Skirtumą tarp vadovaujančių vyrų ir moterų C.Lagarde apibūdina šitaip: "Mūsų požiūris ne toks dramatiškas ir rimtas kaip vyrų. Galbūt todėl, kad mes manome, jog gyvenime yra svarbesnių dalykų už tai, greta ko tu sėdėsi per vakarienę."
Kadaise C.Lagarde priklausė Prancūzijos sinchroninio plaukymo rinktinei, ji yra pelniusi aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą - Garbės legiono ordiną, turi du suaugusius sūnus.
Parlamentarai diskutuoja
C.Lagarde asmenybė ir veikla kelia susižavėjimą daugelyje Europos sostinių, tad J.M.Barroso turi rimtą konkurentę. EP prieš M.Barroso nusistačiusios socialistų (161 mandatas), liberalų ir demokratų (84 mandatai) bei žaliųjų (53 mandatai) frakcijos norėtų, kad EK pirmininkas būtų renkamas jau po referendumo Airijoje dėl Lisabonos sutarties. Jei airiai ir vėl ją atmestų, greičiausiai EP nepatvirtintų J.M.Barroso antrai kadencijai.
Liepos 14 dieną EP turi išsirinkti naują pirmininką, o kitą dieną balsuoti dėl EK vadovo. Jam patvirtinti reikalingi 368 iš 736 EP deputatų balsai.
Suteikė postui daugiau svorio
ES užsienio ir saugumo politikos vadovas Javieras Solana pareiškė, kad neketina siekti vėl būti išrinktas į šias pareigas ir paliks jas spalį, kai tik baigsis jo įgaliojimų laikas. Buvęs NATO vadovas ir Ispanijos užsienio reikalų ministras sakė, kad įvykdė įsipareigojimus, susijusius su 10 metų turėtu mandatu, ir nebeketina tęsti šios veiklos.
Per savo kadenciją J.Solanai teko išsikovoti pripažinimą ES užsienio politikos scenoje, kur svarbų vaidmenį atlieka ir išorės ryšių komisaras bei pagal rotacijos principą pirmininkaujanti šalis. Įtakingiausių ES šalių užsienio reikalų ministrai neretai vengdavo J.Solanai suteikti galimybę spręsti kai kuriuos svarbius klausimus. Prireikė nemažai laiko, kol jis tapo vienu pripažintų Europos derybininkų. Daugelis teigiamai vertina J.Solanos veiklą ir pripažįsta, kad jis suteikė daugiau svorio ne itin įtakingoms pareigoms nesuerzindamas tų ES šalių, kurios įnirtingai gina savo suverenumą užsienio politikos srityje. J.Solana pasitrauks kaip tik tuo metu, kai ES diplomatijos vadovas įgis daugiau realių politinių galių - jei tik įsigalios naujoji Lisabonos sutartis.
