Stasys Šlioža
Gamtos negandos, netikėtos nesėkmės ar per didelis godumas priverčia bankrutuoti pradedančius ūkininkus, verslininkus ir darbo netekusius žmones. Per ekonominį pakilimą gerai uždirbę ir verslą pradėti ryžęsi šiauliečiai per ekonominį nuosmukį buvo prispausti negandų, jiems teko prašyti fizinio asmens bankroto bylos.
Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas Etaplius.lt pasakojo, kad Šiaulių apskrityje yra daug fizinių asmenų, kuriems teismas sutinka iškelti bankroto bylą, taip leisdamas atsipūsti nuo kreditorių reikalavimų, antstolių ir leisti pagal išgales atiduoti bent dalį skolos.
„Sutuoktiniai pradėjo ūkininkauti Šiaulių rajone. Šeima į ūkį investavo per milijoną litų, tačiau neįvertino grėsmių. Pirmiausia ėmė nesisekti dėl nepalankių oro sąlygų. Ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius, o įsipareigojimai verslo partneriams niekur nedingsta. Šeima atsidūrė beviltiškoje situacijoje ir nusprendė prašyti iškelti bankroto bylą“, – pasakojo teismo atstovas. Pasak jo, Joniškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs visus dokumentus, nusprendė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Kur kas sunkiau teismas bankroto bylą iškėlė šiauliečiui, kuris turėdamas skolų ryžosi skolintis dar. „Šiaulių apylinkės teismas sprendė „ant ribos“ buvusį prašymą, nes matėsi neatsakingumo momentų. Pilnu darbo krūviu dirbti negalintis negalią turintis vyras prarado vieną darbą, vėliau kitą. Vyrui vienam reikia išlaikyti nepilnametį vaiką“, – dėstė V. Jončas.
Anot jo, vyras skolinosi pinigus pirkti kompiuterį. Vėliau, net ir turint finansinių įsipareigojimų, prisireikė dar vieno kompiuterio. „Šiaulietis aiškino, kad kompiuterio reikėjo vaikui. Nors matė, kad klimpsta į skolas, jis nežengė jokių žingsnių, kad sumažintų skolas, o dar skolinosi. Skola kreditoriams siekia per 26 tūkst. litų“, – Etaplius.lt teigė pašnekovas. Vis dėlto, teismas sutiko iškelti bankroto bylą. Įsiteisėjus šiam sprendimui, rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą.
V. Jončas prisiminė kelis atvejus, kai bankroto bylos prašė buvę pervežimo bendrovių savininkai. „Vienas verslininkas su partneriu neįvertino savo galimybių ekonominio nuosmukio kontekste. Verslas ėmė nebesisekti, įvyko įvairių nesklandumų, verslininkas prarado kelis automobilius, o paskolos jiems pirkti siekė daugiau kaip 100 tūkst. litų už vieną automobilį“, – kalbėjo teismo atstovas. Fizinio asmens bankroto bylos prašęs vyras nurodė, kad jo skoliniai įsipareigojimai siekia apie milijoną litų.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado, priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris leidžia nuo šių praėjusių metų kovo nemokiems gyventojai bankrutuoti, kai jų skolos viršija 25 tūkst. litų.
Bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas. Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Bankroto departamento duomenimis, sausio viduryje fizinio asmens bankroto bylos Lietuvoje buvo iškeltos 109 žmonėms. Šiaulių apylinkės teisme iškeltos šešios fizinio asmens bankroto bylos.
