Būkite nuoširdūs: ar apatinio trikotažo nebuvimas keičia jūsų nuomonę apie šią moterį? Reikia pripažinti, kad gyvename visuomenėje, kuri iš moterų tikisi suvaržyti krūtinę.
Daugelį metų besitęsiančios indoktrinacijos rezultatas yra tas, kad natūralus, nesuvaržytas moters kūnas mums ėmė atrodyti netvarkingas, nerafinuotas ir net provokuojantis. Tos, kurios pasirenka nenešioti liemenėlės, dažnai nurašomos kaip „hipės“ ar „piktos feministės“.
Kad ir kaip dėlto bekaltintumėme priešingą lytį, nepatogi tiesa yra ta, kad moterys dažnai ne švelniau nei vyrai teisia išdrįsusias į gatvę išeiti nesuvaržyta krūtine.
Įsivaizduokite, kaip į jus būtų žiūrima, jei kūno kultūros pamokoje, knygų mėgėjų klube ar tėvų susirinkime pasirodytumėte be liemenėlės?
Reakcija į moterį, išdrįsusią jos nedėvėti, yra tokia dramatiška, kad kai kurios dėl to net atleidžiamos iš darbo. Šį mėnesį padavėjos golfo klube Kanadoje parado darbą, nes atsisakė darbo metu dėvėti liemenę ar liemenėlę.
Praėjusiais metais Kento grafystėje, Anglijoje, mergaitė buvo išsiųsta atgal namo iš mokyklos, nes atėjo be liemenėlės.
Visame pasaulyje mokyklos teikia papeikimus mergaitėms dėl panašių taisyklių laužymo, nes, esą, jų apatinių trūkumas blaško berniukus.
Visai kaip tūkstantmečio kartos atstovai kvestionuoja visuomenės lūkesčius, kad moterys privalo dėvėti aukštakulnius, dabar taikiklyje atsirado klausimas, ar liemenėlės iš tiesų reikalingos.
Šis įsitikinimas sklinda greitai – viena jo šalininikių yra 23-ejų metų mados tinklaraštininėį Chidera Eggerue, sukūrusi socialinių tinklų grotažymę #saggyboobsmatter (angl. #nusvirępapaisvarbu), kuria pabrėžiamos problemos, su kuriomis susiduria didesnę krūtinę turinčios moterys, nusprendusios nedėvėti liemenėlės.
Chidera aiškina: „Būdama 19-os metų nustojau dėvėti liemenėlę ir susilaukiau labai daug kritikos – mano krūtys, esą, buvo „per daug nukarusios“, „kaip maišai“, man buvo sakoma, kad tik mažesnių krūtų savininkės gali nedėvėti liemenėlės.
Norėjau pradėti pokalbį apie tai, kaip žiūrime į moters kūną ir kodėl visas pasaulis yra įsitikinęs, kad gali mus reguliuoti.“ Labai paprasta nurašyti šiandieninį liemenėlių atsisakymą kaip praėjusių dešimtmečių feminizmo liemenėlių deginimo akcijų mėgdžiojimą.
Visų pirma, liemenėlės, prieš kurias buvo protestuojama šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, paprastai būdavo nepatogios ir verždavo – jas buvo lengviau tapatinti su moterų priespauda.
Šiais laikais siūloma daug daugiau pasirinkimo galimybių, todėl liemenėlės nusimetimas greičiau yra tam tikros ideologijos, kuriai esame verčiamos paklusti, atsisakymas.
Erina Saxcoburg (22), kosmetologė iš Vaito salos Didžiojoje Britanijoje, liemenėlę dėvėti nustojo prieš metus – kai kurios reakcijos ją šokiravo. Ji sako: „Nors mano 70B dydžio krūtinė yra gana nedidelė, žmones dažnai papiktina styrantys mano speneliai.
Kai einu gatve, į juos spokso tiek vyrai, tiek moterys. Vakarais mieste vyrai prie manęs prieina ir klausia: „Dieve mano, kodėl tu be liemenėlės?“ Atsakau, kad tai mano kūnas ir mano reikalas.“
Tačiau Erina tvirtina, kad tai – ne ekshibicionizmas: „Viešumoje dėviu palaidines be iškirpčių, vietoj to, kad rizikuočiau pasilenkusi „duoti vaizdų“.
Paplūdimiuose nesideginu be liemenėlės iš pagarbos kitiems, nors labai norėčiau. Tikiuosi, kad vieną dieną ir moterų krūtinės, kaip ir vyrų, bus laikomos padoriomis“. Vis dėlto, iki to dar laukia tolimas kelias.
Ji taip pat puikiai žino, kaip į ją reaguojama darbe: „Stengiuosi rinktis storesnius audinius ar švarkelius, nes nenoriu, kad mane vadintų „ta be liemenėlės“.“
Būtent ši baimė būti teisiamiems laiko mūsų rankas surištas – ypač darbe, kur liemenėlės glaudžiai siejamos su lyčių politika. Ar norėtumėte su darbdaviu šnekėtis apie atlyginimo pakėlimą, neapsisaugojusios gera liemenėle?
Bet kuri moteris, patyrusi, ką reiškia, kai vyriškos lyties kolega šnekasi su jos krūtimis, bijotų be liemenėlės būti laikoma provokuojančia ir kad į ją nebus žiūrima rimtai.
Lucinda Hurst, 25-erių metų socialinių tinklų vadybininkė iš Lydso, pasakoja apie savo kovą su poreikiu pritapti, kai prieš ketverius metus ji atsisakė liemenėlių. „Liemenėles padėjau į šalį išgirdusi, kaip mados namų, kuriuose dirbau, savininkė išsiliejo, kalbėdama su jaunomis manekenėmis: „Kam dėvėti liemenėlę būnant dvidešimtkelerių metų, kai jūsų krūtys stangrios? Palaukite, kol būsite vyresnės ir jums jos prireiks!“
Dabar Lucinda sportuodama dėvi likros palaidines, o po suknelėmis su giliomis iškirptėmis – braletes.
„Mano mama – vienintelis žmogus, kuris komentuoja mano pro drabužius matomus spenelius. Ji sako: „Prašau, Lucinda, prisidenk!“ Aš jai atsakau, kad tai mano pasirinkimas, bet kai esame su kitais šeimos nariais, ji to gėdijasi. Artėjančios mano brolio vestuvės bus įdomi situacija!“
Net ir nekalbant apie darbinę aplinką, yra daugybė socialinių situacijų, kuriose net ir labiausiai laisvei nuo liemenėlių įsipareigojusios moterys jaučia poreikį kokiu nors būdu prisidengti.
Hollie Smith (32), kartu su vyrus Colinu (40) vadovaujanti įmonei, liemenėles metė prieš šešerius metus dėl panašių priežasčių: „Daugelį metų kentėjau pečius spaudžiančias liemenėlės petnešėles ir šonus badančias vielas.“
Nors jai „nerūpi, ką galvoja kiti“, trijų vaikų mama iš Surėjaus Anglijoje nenorėtų „važiuoti pasiimti vaikų iš mokyklos, kai akivaizdžiai matosi, kad aš be liemenėlės.“
Tais retais atvejais, kai apsivelka aptemptą, baltą glaustinukę, ji „nenoromis“ po apačia segasi liemenėlę „padorumo dėlei“.
Tačiau iš kur mes gavome šį „padorumo“ supratimą?
Faktas, kad liemenėlės nedėvinčią moterį negailestingai teisiame. Kai kurie sako, kad taip iš dalies yra todėl, kad daugelis drabužių be liemenėlės atrodo nekaip.
Reikia pripažinti, kad didelę įtaką čia turi apatinio trikotažo rinka – priešingu atveju situacija galėtų pradėti keistis. Praėjusią vasarą „M&S“ pranešė, kad bralečių – struktūruotų liemenėlių alternatyvų be pagalvėlių ir be vielų – pardavimai per metus išauga po 200 procentų, o apatinio trikotažo pardavėjai „Figleaves“ dabar parduoda visų dydžių braletes.
Ne visos moterys džiaugiasi krūtinės „atraminių pastolių“ griuvimu. „Gera liemenėlė – psichologiškai teigiamas pirkinys.“ – sako Kelly Dunmore, „Rigby & Peller“ apatinio trikotažo dizaino vadovė.
Apklausų duomenys rodo, kad netinkama liemenėlė daro blogą įtaką pasitikėjimui savimi, o geros liemenėlės poveikis gali būti priešingas.
Galų gale, tai asmeninis pasirinkimas. „Asmeninis“ čia – raktinis žodis. Kad ir ką moteris bepasirinktų, ji turi jaustis laisva nuo kitų nuosprendžių ar kreivų žvilgsnių.
