„Prezidento pozicija dėl Taivaniečių atstovybės yra nepasikeitusi. Prezidentas mano, kad Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimas turėtų vienodai skambėti visomis kalbomis, taip pat ir mandarinų kalba“, – Eltai perduotame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Klausiamas, ar siūlytų pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, antrosios kadencijos prezidento poste siekiantis G. Nausėda naujienų agentūrai BNS teigė, jog šiuo metu atstovybė yra pavadinta netradiciniu vardu. Anot jo, laikantis „Vienos Kinijos politikos“, Taipėjaus vardo suteikimas atitiktų įprastinę tarptautinę praktiką. Jis taip pat pastebėjo, kad atstovybės pavadinimo vertimas anglų ir kinų kalbomis nesutampa.
„Teigiamai vertinant iš principo tokios atstovybės įsikūrimą Lietuvoje, santykių su Kinija stabilizavimo kontekste matyčiau poreikį keisti atstovybės pavadinimą“, – BNS nurodė G. Nausėda.
Taivano užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad dabartinis atstovybės Vilniuje pavadinimas yra dvišalis sutarimas ir kruopščiai apgalvotas sprendimas. Ministerija pažymėjo, kad gerbia per prezidento rinkimus išsakytas nuomones, tačiau tikisi, jog abi šalys gali toliau stiprinti tarpusavio demokratinę partnerystę.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
