Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius pirmadienį (01.12) pasirašė tris raštus prezidentui Rolandui Paksui, kuriuose klausia, ar jis sutinka būti apklaustas liudytoju.
Šalies vadovą norima apklausti trijuose ikiteisminiuose tyrimuose - dėl slaptos informacijos nutekėjimo iš Prezidentūros, dėl grasinimų prezidentui ir dėl galimo valstybės tarnautojų neteisėto kišimosi sprendžiant turtinius bendrovės "Žemaitijos keliai" akcijų valdymo ginčus bei atliekant bendrovės "Šiaulių plentas" veiklos patikrinimus.
Raštuose prezidentui nurodoma, kokia institucija ir kokiu pagrindu atlieka ikiteisminį tyrimą. R. Pakso klausiama, ar jis sutiktų kaip liudytojas duoti parodymus.
Pagal įstatymus, prezidentą galima apklausti tik jam sutikus. Šalies vadovą apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, dalyvaujant prokurorui.
R. Pakso atstovė spaudai Jūratė Overlingienė pirmadienį BNS teigė, kad "kol kas nėra jokios informacijos" apie prezidento ketinimus dalyvauti šiuose tyrimuose.
R. Paksas kartą jau sutiko būti apklausiamas - pernai lapkričio 17 dieną jis kaip liudytojas davė parodymus ikiteisiminiame tyrime, kuriame jo rinkimų kampanijos rėmėjas bendrovės "Avia Baltika" vadovas Jurijus Borisovas įtariamas grasinimu šalies vadovui.
R. Paksą Prezidentūroje tuomet apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, apklausoje dalyvavo prokuroras, teismo sekretorė. Pasinaudojęs teise dalyvauti apklausoje, į ją buvo atvykęs ir įtariamasis J. Borisovas.
Generalinis prokuroras A. Klimavičius BNS sakė, kad ikiteisminį tyrimą dėl galimų grasinimų atliekančiam prokurorui Mindaugui Dūdai kilo naujų klausimų, todėl buvo nuspręsta, kad prezidentą reikėtų apklausti dar kartą.
"Iš tikrųjų surinkus tam tikrą kiekį duomenų po apklausos pernai lapkritį, iškilo papildomų klausimų, kurie nebuvo užduoti tos apklausos metu, ir papildomų klausimų, kuriuos norėtųsi užduoti patikslinant jo anksčiau duotus parodymus. Į tam tikras aplinkybes tuo metu nebuvo atkreiptas deramas dėmesys", - BNS sakė M. Dūda.
Ikiteisminį tyrimą dėl slaptos informacijos nutekėjimo atlieka Valstybės saugumo departamentas.
VSD aiškinasi, kaip slapta pažyma "Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę šalies nacionaliniam saugumui" buvo paskelbta žiniasklaidoje, taip pat domimasi, kaip slapta informacija, kurią VSD suteikė Prezidentūrai, buvo paviešinta pašaliniams asmenims.
Šiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Dužinskas nusprendė, kad apklausti prezidentą reikėtų siekiant tyrimo visavertiškumo.
"Tyrimas turi būti visapusiškas ir pilnavertis, todėl prezidento parodymai gali būti reikalingi", - sakė S. Dužinskas.
BNS žiniomis, atliekant šį tyrimą, jau apklausti kai kurie buvę ir dabartiniai prezidento R. Pakso komandos nariai bei kiti pareigūnai. Pareigūnai apklausė ir Seimo pirmininką Artūrą Paulauską.
Ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba atliekantis prokuroras Aidas Mažeika BNS sakė manąs, kad apklausti prezidentą šiame ikiteisminiame tyrime yra tikslinga.
Artimas prezidento R. Pakso bendražygis Liberaldemokratų frakcijos Seime narys Dailis Barakauskas tiesiogiai transliuotoje Lietuvos televizijos laidoje "Spaudos klubas" pripažino, kad prezidentas prašė jo tarpininkauti sprendžiant bendrovių "Šiaulių plentas" ir "Restako" ginčą.
Pastarosios bendrovės vadovas Algirdas Drakšas buvo suinteresuotas įsigyti "Šiaulių plento" akcijų. Anksčiau šiai bendrovei vadovavo pats R. Paksas.
"Tai buvo dviejų ūkinių subjektų tarpusavio santykių aiškinimasis ir prezidentas paprašė manęs vienintelio dalyko - kad aš paprašyčiau ("Šiaulių plentas" vadovo - BNS) Alfonso Armalo ir A. Drakšo, kad jie susėstų prie stalo ir aptartų šitų dviejų kompanijų reikalus. Tai visos neordinarinės priemonės", - sakė laidoje D. Barakauskas.
Parlamentinė komisija dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui nustatė, kad A. Drakšas šių metų spalio 10 dieną kalbėjosi su R. Paksu apie bendrovės "Šiaulių plentas" akcijų perleidimą ir prašė valstybės vadovo pagalbos. Pastarasis kalbėjo apie "neordinarių priemonių" būtinumą ir pažadėjo pasitelkti savo patarėjus Remigijų Ačą bei Visvaldą Račkauską.
Vėliau vykusiame pokalbyje prezidentas A. Drakšui pranešė, kad reikalinga įtaka dėl "Šiaulių plento" akcijų įsigijimo yra padaryta.
Šiaulių miesto policijos vyriausiasis komisaras Vidas Maigys viešame komisijos posėdyje paliudijo, kad prezidento patarėjas teisėtvarkos klausimais V. Račkauskas teiravosi jo apie "Šiaulių plento" veiklą ir jos vadovus.
Komisija taip pat nustatė, jog spalio 20-23 dieną Šiaulių Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai surengė "Šiaulių plento" buhalterinės apskaitos patikrinimą, to paties mėnesio 27 dieną pagal anoniminį skundą bendrovės patikrinimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Prezidentas R. Paksas, prieš kurį Seime pradėta apkaltos procedūra, atmetė prielaidas, kad gali atsistatydinti prieš pat lemiamą parlamentarų balsavimą dėl kaltinimų sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją.
Tai jis sakė spaudos konferencijoje pirmadienį.
Prezidentas kaltinamas pažeidęs Konstituciją ir priesaiką, todėl atsisakant pačiam atsistatydinti jam gresia nušalinimas per apkaltą.
Prezidentas taip pat pažymėjo neketinantis dalyvauti kaltinimus jam svarstančios Seimo komisijos posėdyje ir tvirtino negavęs visų reikiamų dokumentų.
Praėjusią savaitę Seimo specialioji tyrimo komisija baigė svarstyti vieną iš kaltinimų - dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto suteikiant išimties tvarka pilietybę J. Borisovui.
Specialioji tyrimo komisija vieningai nusprendė, jog KT nustatytų faktinių aplinkybių užtenka padaryti išvadą dėl prezidento kaltės, tačiau ji bus suformuluota vėliau.
Prezidentas taip pat kaltinamas savo veiksmais sudaręs grėsmes nacionaliniam saugumui, neužtikrinęs valstybės paslapties apsaugos, daręs neteisėtą įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, sutrikdęs valdžios institucijų darnų funkcionavimą ir diskreditavęs valdžių autoritetą, sudaręs prielaidas savo patarėjams piktnaudžiauti įgaliojimais.
Specialioji tyrimo komisija savo išvadas dėl kaltinimų Seimui turi pateikti iki vasario 13 dienos.
R. Paksas prezidento pareigas eina nuo praėjusių metų vasario. Prezidentūros skandalas, paviešinus Valstybės saugumo departamento surinktą medžiagą, kilo spalio pabaigoje.
BNS