Rimtai
Nors rinkimų kampanijos startas jau duotas, kol kas aktyviai besiveržiančiųjų į kandidatus yra nedaug. Vienas iš jų – Darbo partijos deleguotas Artūras Paulauskas. Spalį vykusiame partijos suvažiavime, kuriame ir buvo patvirtintas kandidatu, A. Paulauskas jau nubrėžė būsimos savo kampanijos motyvą – dabartinė prezidentė šaliai vadovauja netinkamai, o jos ir Andriaus Kubiliaus tandemas skurdina šalį ir veda ją į bedugnę.
Šio teiginio nebandysime nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau panašu, kad minėtas „tandemas“ išties egzistuoja. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir toliau tvirtai laikosi dabartinės prezidentės palaikymo pozicijos – jei D. Grybauskitė patvirtins, kad sieks antros kadencijos, ji gali užtikrintai tikėtis pagrindinės opozicinės partijos palaikymo. Kol kas sunku pasakyti, kas galėtų tapti konservatorių kandidatu, jei kokie nors nenumatyti faktoriai nulems, kad Prezidentė rinkimuose nedalyvaus. Tačiau toks scenarijus yra mažai tikėtinas.
Savo oficialaus ir galutinio kandidato kol kas neturi ir Socialdemokratų partija. Vienintelis apie savo norą mesti iššūkį D. Grybauskaitei jau pasiskelbė europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Tiesa, jis patikino, kad rinkimuose dalyvautų tik tokiu atveju, jei savo kandidatūros nekeltų Algirdas Butkevičius. Pastarasis jau ne kartą tvirtino, kad nėra apsisprendęs. Skirtingi partijos skyriai turi ir kitų nuomonių, kas turėtų atstovauti partijai rinkimuose, ir visi spėjimai baigsis tik po kitų metų pradžioje vyksiančio partijos suvažiavimo. Jame priimtas sprendimas turbūt ir signalizuos apie aktyviosios Prezidento rinkimų kampanijos stadijos pradžią.
Savo kandidatą tik kitais metais galutinai patvirtins ir partija „Tvarka ir Teisingumas“ (TT). „Tvarkiečiai“ tai turėtų padaryti per vasarį vyksiantį savo aukščiausiąjį forumą. Tokį vėlų sprendimo laikotarpį turbūt lėmė dėl Rolando Pakso susidariusi situacija. Nušalintasis prezidentas ir toliau puoselėja vilčių, kad jam bus leista dar kartą stoti į kovą dėl svarbiausio šalies valdžios posto. Kitų rimtų kandidatų TT rasti būtų sunku. 2009 metais partijai rinkimuose atstovavęs Valentinas Mazuronis tesurinko 6,08 proc. balsų.
Su ta pačia problema susiduria ir Liberalų sąjūdis. Jau vykusiame partijos suvažiavime partija kandidato netvirtino. Egzistuoja didelė tikimybė, kad liberalai, kaip ir konservatoriai, stos į Dalios Grybauskaitės pusę ir palaikys jos kandidatūrą. Jei atsitiktų kitaip, partijos kandidatas veikiausiai paaiškėtų tik 2014 metais.
Turime ir mažiau politinėje padangėje žinomų kandidatų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo kandidatų rinkimuose patvirtino Ignalinos merą Bronių Ropę. 2003 metais išrinktas „europietiškiausiu Ignalinos rajono metų žmogumi“ B. Ropė, be kita ko, pasisako už draudimą leisti parduoti Lietuvos žemes užsieniečiams.
Nerimtai
Žinoma, visada galima pafantazuoti ir apie alternatyvius kandidatus. Juk ir buvusių rinkimų istorija byloja, kad sulaukti tokių kandidatų tikimybė yra nemenka. Užtenka prisiminti, kad Lietuvos prezidento rinkimuose, pavyzdžiui, yra dalyvavęs komikas, „Dviračio šou“ vedėjas Vytautas Šerėnas. Prie savotiškų „komikų“, panorusių „paprezidentauti“, priskirtini ir Vytautas Šustauskas bei Vladimiras Romanovas. Pastarojo, tiesa, prie rinkimų neprileido. Kaip sakoma, būkim biedni, bet teisingi – tik juoką sukelti galėjo ir Zigmo Vaišvilos noras tapti prezidentu 2009 metais – jį sustabdė tik parašų trūkumas.
Kas gi panorės šalies vadovo posto šįkart? Kol kas dar sunku spėlioti, tačiau negalime atmesti galimybės sulaukti „kandidatų“ iš „Facebook“ platybėse besireiškiančių politinių marginalų, pasisakančių už referendumą dėl Lietuvos žemės. Tokio scenarijaus tikimybė ypač išaugtų, jei parašų rinkimas referendumui baigtųsi sėkme.
Balsas.lt jau yra rašęs ir apie dar vieną ypatingą nepriklausomą „kandidatą“ – „Dievo pašauktą“ Mindaugą Filipavičių. Mokyklos nebaigęs M. Filipavičius žada pakeisti Lietuvą, išgarsinti ją visame pasaulyje. Savo šansus laimėti rinkimus jis vertina 75 proc., ir visus savo tikslus žada įgyvendinti pasitelkęs savo išrastus „naujus metodus“, kurių kol kas neatskleidžia. Su visais kitais M. Filipavičiaus pokštais galima susipažinti jo tinklalapyje.
Dar vienas vertas dėmesio tinklalapis – www.prezidento-rinkimai.lt. Portalas „registruoja“ visus asmenis, išreiškusius norą dalyvauti rinkimuose ar potencialiai tokiais galinčius tapti. Čia galima rasti tiek rimtų politikų, patvirtintų kandidatų, tiek marginalų ar kandidatūrų-pokštų. Viską vainikuoja galimybė pasiūlyti savo kandidatą – kad ir kas jis bebūtų.
Dėl šios galimybės tarp D. Grybauskaitės, A. Kubiliaus ar A. Butkevičiaus čia galima rasti Kunigaikštį Vilgaudą, Minedą ir Pupų Dėdę. Nepamiršti liko ir Saulius Poška, Sūrskis bei Sėkla. Kas žino, galbūt vienas iš šių asmenų iš tiesų pareikš norą kandidatuoti ir pridėti spalvų prie dar tik įsibėgėjančio 2014 metų Lietuvos prezidento rinkimų spektaklio.
