Tyrimo duomenimis, už europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės lyderiaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) gegužę būtų balsavę 13,2 proc. apklausos dalyvių. Balandį šios politinės jėgos palaikymas iš esmės buvo toks pat – 14 procentų.
Apklausa rodo, kad už socialdemokratus dažniau balsuotų vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.
Antroje reitingų lentelės vietoje išlieka Gabrieliaus Landsbergio vadovaujami konservatoriai. Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, partija sulauktų 11,2 proc. respondentų balsų, balandį šis skaičius buvo 10,6 procento.
Tyrimas rodo, kad Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) palaiko aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Tuo metu antisemitizmu kaltinamo R. Žemaitaičio įsteigtos partijos „Nemuno aušra“ reitingas pakilo 3,8 proc. punkto – balandį politinę jėgą rėmė 5,1 proc., o gegužę – 8,9 proc. respondentų.
Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininkės vadovaujamą partiją gegužę rėmė 6,3 proc., o balandį – 6,8 proc. apklausos dalyvių. Tyrimo duomenys rodo, kad šią politinę jėgą linkę palaikyti didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.
Panašų populiarumą turi ir Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“, kurie gegužę taip pat sulaukė 6,3 proc. palaikymo. Balandį šiuo metu opozicijoje esančiai partijai palankumą išreiškė 6,6 proc. respondentų.
Didelių pokyčių neįvyko ir vertinant ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Gegužę savo balsą šiai politinei jėgai atiduoti norėjo 6,2 proc. apklausos dalyvių, balandį tokių buvo 5,8 procento.
Gegužę Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija sulaukė 4,3 proc. palaikytojų. Balandį „laisviečiams“ buvo fiksuotas 3,5 proc. palankumas. Apklausos duomenimis, ši politinė jėga populiariausia jauniausioje amžiaus grupėje.
Mažiausiai populiarumo sulaukusios partijos – Andriaus Mazuronio vadovaujami „darbiečiai“ (balandį 2,2 proc., gegužę 2 proc.) bei Vytauto Radžvilo vedamas Nacionalinis susivienijimas, kurį tiek balandį, tiek gegužę rėmė 2 proc. apklaustųjų.
Dar 7,9 proc. tyrimo dalyvių teigė balsuosiantys už kitą politinę jėgą, 12,3 proc. sakė iš viso nebalsuosiantys rinkimuose, o likusi dalis (19,4 proc.) nurodė nežiną arba į klausimą neatsakė.
Įvertino, kas galėtų vadovauti Vyriausybei: 6,3 proc. punktais išaugo R. Žemaitaičio reitingas
Kaip rodo naujausia apklausa, didžiausia (12,5 proc.) tyrime dalyvavusių gyventojų dalis norėtų, kad Vyriausybei ir toliau vadovautų dabartinė premjerė I. Šimonytė. Balandį tokių gyventojų buvo 9,2 procento.
Panašų rezultatą demonstruoja ir socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė. Gegužę Vyriausybės vadovo poste ją norėjo matyti 11,6 proc. apklaustųjų, o mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – 10,2 procento.
Trečioje vietoje rikiuojasi parlamentaro priesaiką sulaužęs R. Žemaitaitis. Per mėnesį 6,3 proc. punktais padaugėjo manančių, kad ministro pirmininko pareigas turėtų užimti būtent jis – balandį tai nurodė 4,1 proc. apklaustųjų, o gegužę – 10,4 procento.
Toliau reitingų lentelėje yra „valstietis“ Aurelijus Veryga (balandį 3,5 proc., gegužę 5,2 proc.) ir penketuką užbaigiantis ekspremjeras S. Skvernelis (balandį 5,3 proc., gegužę 5 proc.).
Vyriausybės darbas ir toliau vertinamas neigiamai
Kaip ir ankstesnėse apklausose, Vyriausybės darbas išlieka vertinamas neigiamai. Taip mano gerokai daugiau nei pusė – 63,1 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų. Tai kiek mažiau nei balandžio mėnesį, kai Ministrų kabinetą neigiamai vertino 71,6 proc. respondentų.
Savo ruožtu priešingai mano ir Vyriausybę teigiamai vertina 28,2 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenimis, palankiau Vyriausybės veiklą mato aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio ir vidutinio amžiaus, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų gegužės 17–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas. Tyrimo metu buvo apklausti 1016 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
