Atsiradus pasiūlymui atimti iš Prezidento R. Pakso teisę iki gyvos galvos vadintis „Prezidentu“, apkaltos tema vėl tampa aktualia. Padiskutuokime apie tai su Paryžiaus ir Londono teisės doktorantu Stanislovu Tomu, teisininku, atstovaujančiu Rolandui Paksui Europos žmogaus teisių teisme, kur nagrinėjama ar apkaltos procesas gali būti laikomas suderinamu su žmogaus teisėmis.
- Kaip vertini ketinimus atimti iš Rolando Pakso Prezidento vardą?
- Seimo nariams reikėtų bent truputį jausti padorumo ribas. Iš pradžių R. Paksą dėl nesąmonės nušalino. Dar prieš tai konkrečiai šitam atvejui buvo atimtos visos buvusių Prezidentų privilegijos. Po to jiems pasirodė, kad nušalinimo neužtenka – uždraudė dalyvauti Prezidento rinkimuose 5 metams. Po to jiems pasirodė, kad ir to neužtenka – uždraudė dalyvauti rinkimuose iki gyvos galvos. Dabar nutarė dar ir Prezidento vardą atimti. Atkreipkite dėmesį į paradoksą: Paksas kiekvieną dieną tampa vis labiau išteisintas, o bausmė griežtinama.
- Ką turi omeny, kai sakai „tampa vis labiau išteisintas“?
- Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad nėra įrodymų, jog R. Paksas būtų atskleidęs J.Borisovui valstybės paslaptį, kad pastarojo telefoniniai pokalbiai įrašinėjami. Generalinė prokuratūra padarė išvadą, kad R. Paksas nedarė neteisėto poveikio privačioms akcinėms bendrovėms. Europos žmogaus teisių teismas paskelbė Pakso bylą preliminariai priimtina. Faktiškai du apkaltos pagrindai jau išnyko, o trečias – dėl pilietybės suteikimo Borisovui – kaba ore.
- Kas šiuo metu vyksta Strasbūro Teisme?
- Pateiktas labai geras ir perspektyvus skundas dėl žmogaus teisių pažeidimų apkaltos byloje. Lietuvos žiniasklaidą skelbė, kad Strasbūro Teismas nagrinės tik klausimą ar teisės dalyvauti Seimo rinkimuose atėmimas nepažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos. Tai melas. Nei vienas Rolando Pakso skundo punktas šiai dienai nėra kategoriškai atmestas. Turime keletą patikimų ženklų, kad byla bus laimėta.
- Dėl ko konkrečiai skundžiatės?
- Pagrindiniai punktai iš 34 smūgių būtų tokie: pirma, Lietuvos Konstitucinis Teismas buvo šališkas. Antra, Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas irgi suteikinėjo pilietybes už nuopelnus Lietuvai asmenims, kurie rėmė jų rinkimines kampanijas. Priešingai nei Adamkaus rėmėjų atveju, J. Borisovas turėjo medalį „už nuopelnus Lietuvai, už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje ir už pagalbą Lietuvos integracijai į pasaulio valstybių bendriją“. Trečia, draudimas dalyvauti rinkimuose iki gyvos galvos sugalvotas jau po nušalinimo nuo pareigų – taip negalima. Jeigu Paksas žinotų, kad taip įvyks – jis atsistatydintų, vėl dalyvautų rinkimuose ir būtų perrinktas. Šiuo metu Kirkilo Vyriausybė Strasbūre net pradėjo teigti, kad R. Paksas pažeidė „priesaiką Dievui“. Vertinu tai kaip agoniją.
- Bet ar Borisovas nebendradarbiavo su Kremliaus specialiosiomis tarnybomis?
- Valstybės saugumo departamento hipotezė, kad R. Pakso aplinka palaiko ryšį su Rusijos spectanybomis buvo grindžiama tuo, kad jie bendravo su piliečiu Vasilijumi Fedorinu, o Fedorinas, anot VSD, buvo Kremliaus specagentas. Kaip buvo išaiškinta Strasbūro Teisme, tas Fedorinas, su kuriuo bendravo Pakso aplinka, ir tas Fedorinas, kuris specagentas – tai du visiškai skirtingi asmenys. Bendrapavardžiai.
- Ar Europos žmogaus teisių konvencija apsaugo žmogaus teisę kandidatuoti į Prezidento postą?
- Taip. Nuo mūsų įstojimo į ES institucinę sąrangą dienos.
- Kodėl procesas Strasbūro Teisme vyksta taip ilgai?
- Padarėme viską, kad jį pagreitintume. Net trumpam buvome iškovoję pirmenybės statusą. Vieną vertus, blogai, kad taip ilgai. Kitą vertus, tai, kad Kirkilo Vyriausybė vilkina procesą, bando jį atidėti kuo ilgesniam laikui, parodo, kad jie bijo. Be to, paprastai tokios ilgos bylos būna pergalingos – remiu šitą teiginį empiriniais pavyzdžiais iš Prancūzijos.
- Kada lauki sprendimo iš Strasbūro?
- Šiandien po pietų. Nėra jokių loginių kriterijų, leidžiančių dedukciškai kontroliuoti atsakymą į šitą klausimą. Ji nagrinėjama ilgiau nei įprasta.
- Jeigu partija Tvarka ir teisingumas laimės Seimo rinkimus, ar R. Paksas dalyvaus Prezidento rinkimuose sekančiais metais?
- Taip.
- O kaip su Konstituciniu Teismu?
- Išjungsime tą Konstitucinį Teismą.
- Kaip?
- Visaip. Teisiškai ir demokratiškai, matyt. Grįžkime prie šito klausimo truputį vėliau.
- Ar tavo kalbos apie barikadas ir radikalų studentų pasipriešinimą netrukdo daryti teisinę karjerą Paryžiuje ir Londone?
- Aišku, kad ne. Pažiūrėkite į advokato Jacques Vergès, profesorių Pierre Legendre, Jean Baudrillard, Gilles Deleuze ir Guy Debord jaunystės maištus. Aš jau nekalbu apie Harvardo jurisprudencijos profesorius Duncan Kennedy ir Roberto Unger – jie iki šiol įkvepia vien tik revoliucinį teisinį mąstymą.
Agnė Globytė
Stanislovas Tomas yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, kandidatas į Seimo narius
