Antradienį prezidento spaudos tarnyba išplatino prezidento Rolando Pakso komentarą dėl jam pateiktų Seimo specialiosios tyrimo komisijos kaltinimų.
“Praėjusią savaitę baigė darbą Seimo specialioji tyrimo komisija, o Seimas, kaip priklauso pagal Konstituciją ir Seimo statutą, patvirtino komisijos darbo rezultatus. Paaiškėjo visas absurdiškumas kaltinimų šalies vadovui dėl neva egzistavusių sąsajų su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, rusų mafija ir tarptautiniais nusikaltėliais. Iki šiol apkaltos iniciatoriams pritrūksta drąsos prisipažinti, kad procesą prie šalies vadovą jie pradėjo nuo išgalvotų melagingų kaltinimų, kuriuos šiandien cituoja pasaulio žiniasklaida.
Neliko ir pagrindinio kaltinimo, jog Prezidentas yra pažeidžiamas bei kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Paaiškėjo, kad tik 5 iš 17 kaltinamųjų aplinkybių neva vertos tolesnio nagrinėjimo. Kas bus atsakingas už beveik pusę metų besitęsiančią sumaištį valstybės gyvenime, Lietuvos vardo juodinimą tarptautinėje bendruomenėje, pastangas nušalinti nuo pareigų valstybės vadovą?
Šią savaitę procesas iš Seimo sugrįžo į Konstitucinį teismą, kurio išvadą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka vienam asmeniui jau žinome. Neteko girdėti nei šio teismo, nei mane kaltinančių politikų pasisakymų apie pilietybių suteikimą išimties tvarka daugiau nei 800 asmenų, įvertinimo tų Seimo narių veiksmų, kurių pasekmėje buvo priimta daugiau nei 100 įstatymų, pažeidusių Lietuvos Konstituciją. Neteko girdėti, nes Seimo vadovybė nesiėmė jokių veiksmų, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų peržiūrėti kiti Respublikos Prezidento dekretai dėl pilietybės suteikimo, kurių teisėtumas kelia abejonių. Neaišku, kas Seime turėtų atsakyti už broką įstatymų leidyboje, juo labiau tuos atvejus, kai priimti įstatymai prieštarauja Konstitucijai.
Nenorima gilintis į priežastis, kodėl Lietuvoje vyksta tokie dalykai. Kaltę nuspręsta suversti dabartiniam šalies vadovui, nors pilietybė, kaip ir ankstesniais atvejais, išimties tvarka buvo suteikta vadovaujantis Pilietybės įstatymu. Grupė Seimo narių, jų tarpe vienas svarbiausių apkaltos proceso iniciatorių, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, nelaukdami Konstitucinio teismo išvadų skubėjo pareikšti, jog yra šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, bet šių kaltinimų nepatvirtino Konstitucinis teismas. Nepaisant to, Seimas vakar po Apkaltos komisijos išvadų kreipėsi į Konstitucinį teismą, ir vėl keldamas klausimą apie šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą. Norėtųsi tikėti, kad Konstitucinis teismas nepasiduos kai kurių politikų spaudimui, o teisingumas Lietuvoje nėra tik tuščias žodis...
Abi Seimo specialiosios komisijos, viena, vadovaujama Seimo nario Aloyzo Sakalo, kita kuruojama Seimo nario Juliaus Sabatausko net nesusidomėjo, kas iš aukštų politikų ar pareigūnų nuleido į žiniasklaidą daugiausia žalos Lietuvos įvaizdžiui padariusią informaciją, jog šalies Prezidentas yra susijęs su Rusijos mafija ir tarptautinių nusikaltėlių tinklu. Nė vienos iš komisijų nesudomino faktas, kad Seimo Pirmininkas, pažeisdamas įstatymus, supažindino su slapta informacija neturinčius tam leidimo asmenis, kurie be to matė šią informaciją dar prieš tai, kai su ja buvo supažindintas šalies vadovas.
Abi komisijos netyrė aukštų valstybės politikų ir pareigūnų veiklos, siekiant nušalinti nuo pareigų valstybės vadovą. Ar ne dėl to, kad tarp šių asmenų gali būti ir Seimo Pirmininkas? Seimo nariai turėtų padaryti visus reikiamus žingsnius, kad būtų tikri, ar įstatymus leidžiančios institucijos vadovas neužsiima veikla, nukreipta prieš šalies vadovą ir kokie interesai skatina jį taip elgtis.
Seimo pirmininkas neleistinai kišasi ir į specialiųjų tarnybų veiklą, tiriančių žemės grobimo bylas, grasina atstatydinti institucijos vadovą, turintį informacijos apie dabartinių Seimo narių žemės sklypus. Jis taip pat daro akivaizdų spaudimą Konstituciniam teismui, aiškindamas per kiek laiko ši valstybės institucija turėtų išnagrinėti Apkaltos komisijos išvadas. Kiek šis vienos iš aukščiausių valstybės institucijų vadovo kišimasis ir spaudimas kitoms valstybės institucijoms yra suderinamas su Konstitucija ir įstatymais?
Nuo pat politinio skandalo pradžios sakiau, kad esu pasirengęs bendradarbiauti su visomis valdžios institucijomis, įskaitant Seimą ir Konstitucinį teismą, ir teikti parodymus, bet tik tokiomis sąlygomis, kuriomis nebūtų žeminama Prezidento institucija. Ne vieną laišką parašiau A. Sakalo vadovaujamai komisijai, siekdamas surasti abiem pusėms priimtiną bendradarbiavimo formą, tačiau be atsako. Daviau parodymus Konstituciniam teismui ir Generalinei prokuratūrai. Deja, iš Seimo taip ir nesulaukiau, kad man būtų suteikta visa informacija, kuria disponavo Apkaltos komisija. Mano advokatai, vykstant labai svarbiems posėdžiams, būdavo išprašomi už durų. Saugumo departamentas jiems taip ir nesuteikė teisės susipažinti su slaptąja informacija.
Matome požymius gerai organizuotos kampanijos prieš Prezidentą, kurią apkaltos iniciatoriai bando įvilkti į teisingumo rūbus. Sustabdyti šią veiklą gali principinė Konstitucinio teismo pozicija arba balsavimas Seime, kurio data vis labiau skubinama. Kai kurie politikai jau šiandien spaudžia savo partijų narius pasisakyti už apkaltą Prezidentui, tvirtina, kad jos žlugimas Seime reikš grėsmę demokratijai ir autoritarizmo pradžią, gėdą tarptautinėje bendruomenėje. Įsitikinęs, kad yra priešingai: bendromis pastangomis Konstituciją saugantys teisininkai ir sąžiningi politikai turėtų užkirsti kelią Prezidento nušalinimui ir taip apsaugoti demokratiją ir Lietuvos piliečių valią.
Seimo Pirmininkas apkaltino kai kuriuos politikus, siūlant kyšius mainais už paramą Prezidentui, bet iki šiol nesugeba įvardinti įstatymo ribą peržengusių politikų ir pateikti tai įrodančių argumentų. Atsakingai pareiškiu, kad esu prieš tokią veiklą politikoje. Nuslėpimas informacijos apie padarytą nusikaltimą turėtų būti įvertintas lygiai taip pat principingai, kaip ir šmeižtas kolegų atžvilgiu.
Šie kaltinimai taip pat toli nuo tiesos, kaip ir visa eilė kitų, kurių per šį skandalą nuskambėjo ne vienas. Kai kas tikėjosi, kad užpylę tokią porciją purvo, netrukus sulauks mano atsistatydinimo. Jie klydo. Ir klysta iki šiol. Neatsistatydinu ne tik dėl to, kad jaučiuosi teisus. Negaliu leisti, kad bendru politikų sutarimu būtų užkapstytos bylos, susijusios su korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Seimo valia padaryti sprendimą, kurio norėtų Lietuvos žmonės. Vėliau sprendimą ne tik dėl Prezidento, bet ir Seimo sudėties padarys jau Lietuvos žmonės. Demokratija tuo ir yra gera, kad rinkimų metu žmonės gali išrinkti į valdžią ar iš jos pašalinti konkrečius politikus. Problemų valstybei sukelia tie, kas nepatenkinti žmonių valia, siekia be rinkimų nušalinti nuo valdžios jiems netinkantį politiką.
Esu pasirengęs Lietuvos žmonėms ir valstybės institucijoms pateikti detalią poziciją dėl likusių šešių kaltinimų. Jeigu dėl vienų ar kitų motyvų šios kadencijos Seimas ryžtųsi pakelti ranką prieš prezidentą, esu pasirengęs ir vėl dalyvauti rinkimuose, padarydamas viską, kad apginčiau ne tik Lietuvos žmonių teises, bet ir Prezidento instituciją. Ragindamas valstybės pareigūnus kuo ryžtingiau kirsti politinės korupcijos šaknis, kurti geresnį gerbūvį visiems Lietuvos žmonėms, neįvertinau tos priešpriešos, su kuria susidūriau ir nepastebėjau grėsmės, iškilusios aukščiausiajai valstybės institucijai. Apgailestauju, kad Lietuva atsidūrė situacijoje, kai Prezidento instituciją gali žeminti atskiri Seimo nariai, kai kurie valstybės institucijų, savivaldybių vadovai ir padarysiu viską, kad taip daugiau nebūtų.
Pastaruoju metu pastebime vis labiau neslepiamus Seimo Pirmininko ir jį palaikančių politikų bandymus imtis visų priemonių, kad negalėčiau antrą kartą, jeigu būčiau pašalintas iš pareigų, tapti šalies vadovu. Šie politikai ne tik nori paneigti tautos valią, pareikštą Prezidento rinkimų metu bet ir bandyti atrasti spragą įstatymuose ar Konstitucijoje, kad įgyvendintų seniai puoselėtus savo sumanymus. Šiuo klausimu, matyt, pati tauta galėtų pasakyti savo žodį.
Atsakykime į patį svarbiausią klausimą: kokios Lietuvos nori jos žmonės. Kiekvieną mėnesį po rinkimų susitikdamas su žmonėmis, įsitikinau, kad mano rinkimų programa, kurios įgyvendinimo nenorėtų bijantys kovos prieš korupciją politikai, atitinka Lietuvos žmonių lūkesčius. Ją ir toliau būčiau pasirengęs įgyvendinti. Apsivalyti turi visa Lietuva, jeigu norime, kad taptų žinomi blogų darbų autoriai, kurių netrūko per 13 nepriklausomybės metų.
Mano gyvenimas, šeimos nariai, visa aplinka išnagrinėta iki smulkmenų. Ateina eilė dabar tai padaryti ir kitų aukščiausiųjų politikų bei aktyviai politikos pasaulį įtakojančių asmenų atžvilgiu. Padaryti visiems kartu, vardan geresnio Lietuvos žmonių gyvenimo, vardan teisingumo, kad žengdama per Europos Sąjungos ir NATO slenkstį, Lietuva būtų pasakiusi visą skaudžią tiesą apie savo politikų praeities ir dabarties darbus.”
