Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas neatleisti Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės iš pareigų yra teisėtas ir neturėtų būti vertinamas kaip priešprieša ar akibrokštas teismų sistemai, yra įsitikinusi Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
„Priešingai, tai yra visiškai normalus demokratinis procesas, kai teisėjų savivaldos institucija teikia savo rekomendacinio pobūdžio siūlymus, o Prezidentas, kaip tai numatyta ir įstatyme, priima galutinį sprendimą“, - interviu „Žinių radijui“ dėstė S. Cirtautienė.
Pasak šalies vadovės vyriausiosios patarėjos, toks Prezidentės sprendimas rodo, kad D. Grybauskaitė nėra pasyvi stebėtoja, bet aktyviai naudojasi Konstitucijoje numatytomis galiomis ir įgaliojimais, aktyviai dalyvauja teisėjų korpuso formavime ir kad jai rūpi pasitikėjimo teismais didinimas.
Prezidentės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad, pagal teismų įstatymą, Teisėjų garbės teismui, išnagrinėjusiam drausmės bylą, yra suteikiama galimybė teikti rekomendacinį pasiūlymą Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Atitinkamai Prezidentui yra suteikti įgaliojimai spręsti, ar atleisti konkretų teisėją iš pareigų minėtuoju pagrindu.
Lygiai taip pat ir atvirkščiai, Teisėjų garbės teismui, išnagrinėjusiam drausmės bylą, yra suteikta galimybė skirti švelnesnę nuobaudą - įspėjimą, papeikimą ar panašią. Prezidentui suteikta diskrecija įvertinus konkrečias aplinkybes apsispręsti, jog atitinkamas teisėjo poelgis yra toks netoleruotinas, kad jis turi galimybę apsispręsti kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisėjo atleidimo.
„Tokių atvejų yra, taip pat yra buvę atvejų, kai Prezidentas yra sutikęs su Teisėjų garbės teismo siūlymu. Šiuo konkrečiu atveju Prezidentė priėmė sprendimą atsisakyti atleisti teisėją N. Venckienę iš pareigų, veikdama savo įgaliojimo ribose, pagal Konstituciją, kaip tas galutinis subjektas, atsakingas už teisėjų korpuso formavimą, tas subjektas, kuriam tenka, ko gero, didžiausia atsakomybė šioje srityje“, - sakė S. Cirtautienė.
Prezidentės vyriausioji patarėja taip pat pažymėjo, kad D. Grybauskaitė, priimdama sprendimą, sutiko su Teisėjų garbės teismo sprendimu dėl paties pažeidimo fakto vertinimo. Prezidentė, kaip ir Garbės teismas, mano, kad teisėjos N. Venckienės viešų pasisakymų kolegų atžvilgiu pobūdis yra tikrai nederamas teisėjui ir žemina teisėjo vardą.
Tačiau šalies vadovė, įvertinusi bylos medžiagą, jos kontekstą, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol teisėjai N. Venckienei priekaištų dėl jos tiesioginių funkcijų vykdymo nėra, nesutiko, kad jai būtų taikoma griežčiausia sankcija.
ELTA primena, kad šalies vadovei pareiškus neatleisiant N. Venskienės, iš Teisėjų garbės teismo pasitraukė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Stasys Gagys.
Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad N. Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjo etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje.
Teismas įvertino N. Venckienės pasisakymus, surašytus dienraščio „Kauno diena“ straipsnyje, kaip netoleruotinus, neatitinkančius santūrumo, mandagumo ir korektiškumo reikalavimų.
Teisėjų garbės teismas taip pat atkreipė dėmesį į N. Venckienės kalbas po to, kai buvo paskelbtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos sprendimas.
Garbės teismas mano, kad jos pasisakymas būtent apie Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos narius vertinamas kaip užgaulus, nemandagus, netaktiškas, išreikšta neigiama nuomonė apie konkrečius teisėjus ir jie viešai apkaltinti.
Garbės teismo nariai akcentavo, kad N. Venckienės išsakyti kaltinimai vieši, bet juose nėra jokių jos teiginius pagrindžiančių faktų.
