Mat pats išpuolio kaltininkas po smurto protrūkio dėjo į kojas. Bet netrukus buvo nustatyta jo tapatybė. Taip teisiamųjų suole atsidūrė 1987 metais gimęs Mindaugas Kumšlys. Temidės tarnai iš pradžių M. Kumšlį nuteisė 15 metų už grotų, bet po apeliacijos bausmė buvo sutrumpinta iki 11 metų.
Tačiau tai dar nebuvo pabaiga. Prieš patekdamas už grotų M. Kumšlys jau augino mažametį sūnų. Šis argumentas paskatino šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę 2014-siais suteikti malonę ir M. Kumšliui. Dar kartą sutrumpinus bausmę, 2016-ųjų pradžioje M. Kumšlys atsidūrė laisvėje.
Prabėgo šiek tiek laiko ir M. Kumšlys 2018-siais vėl įsivėlė į kruviną konfliktą. Ir vėl jo auka tapo nepažįstamas asmuo. Po M. Kumšlio smūgio nelaimėlis patyrė sunkių sužalojimų. Ši byla šiuo metu nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Tikėtina, kad M. Kumšlys vėl sės už grotų ir, greičiausia, šįkart jokių malonių nebesulauks.
Beveik 10 laimingųjų kasmet
Prezidentės spaudos tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2014-2018 metų laikotarpį) malonė buvo suteikta 45 nuteistiesiems.
Jau minėtais 2014-siais malonė buvo suteikta 13 asmenų (tarp jų ir M. Kumšliui). Dar po metų prezidentės malonės sulaukė devyni asmenys. Lygiai tiek pat jų džiugią žinią išgirdo ir 2016-siais.
Vėliau buvo patenkinama šiek tiek mažiau tokių nuteistųjų prašymų – 2017 metais – šeši, o 2018-siais – aštuoni. Paskaičiavus penkerių metų vidurkį, galima apibendrinti, kad kasmet prezidentės malonės sulaukdavo vidutiniškai devyni asmenys.
Pavyzdžiai ir priežastys
Bene ryškiausias pavyzdys Lietuvoje, kai suteikta malonė atsigręžė visu žiaurumu, siejamas su Kazio Jonaičio pavarde. Iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko buvo paleistas už žmogžudystes kalėjęs K. Jonaitis, kuris praėjus keleriems metams tapo „pakelių maniaku“. Vyras pripažintas kaltu dėl keturių jaunų merginų išžaginimo ir trijų iš jų nužudymo.
Praėjusiais metais malonė suteikta aštuoniems asmenims. Dvi moterys atleistos nuo piniginių baudų, kurių sulaukė dėl alkoholio gamybos ir svetimo turto pasisavinimo.
Narkotikų byloje nuteistam Kęstučiui Baltuškoniui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į tai, kad nuteistasis turi mažametį sūnų, jam reikalinga priežiūra. K. Baltuškonis buvo nuteistas kalėti 11 metų.
Už nužudymą kalėti 8 metus nuteistam Konstantinui Krendelevui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 3 metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į teigiamas nuteistojo charakteristikas ir nepriekaištingą jo elgesį bausmės atlikimo metu.
Taip pat už nužudymą kalėti 8 metus nuteistai Sandrai Sabockytei–Kaulokienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į tai, kad nuteistoji turi mažametę dukrą, jai reikalinga priežiūra. 2018-siais malonės iš viso prašė net 148 asmenys.
Į klausimus dėl nuteistiesiems suteikiamų malonių atsako prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos atstovai.
Papasakokite, kokia yra malonės suteikimo nuteistiesiems procedūra?
Malonės prašymai teikiami ir nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. vasario 15 d. dekretu patvirtintais Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai).
Teisės aktai nenumato, kiek kartų per metus turėtų vykti Malonės komisijos posėdžiai. Tai – Respublikos Prezidento diskrecijos klausimas. Posėdžių dažnumas paprastai priklauso nuo gaunamų malonės prašymų skaičiaus.
Ir Respublikos Prezidentė, ir Malonės komisijos nariai gauna visą pačių nuteistųjų, jų artimųjų, kitų dėl malonės suteikimo tarpininkaujančių asmenų atsiųstą bei iš pataisos įstaigų gautą informaciją apie asmenį, prašantį suteikti malonę.
Malonės komisija padeda įvertinti visas aplinkybes, susijusias su kiekvienu malonės prašančiu nuteistuoju. Ji svarsto visus malonės prašymus ir teikia Respublikos Prezidentei savo išvadas bei pasiūlymus apie tikslingumą suteikti malonę kiekvienam konkrečiam asmeniui.
Į ką įprastai yra atsižvelgiama suteikiant malonę?
Vadovaujantis Nuostatų 12 punktu, teikiant malonę atsižvelgiama į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį, požiūrį į darbą, atliktos bausmės laiką, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos, visuomeninių organizacijų bei buvusių darboviečių nuomonę ir į kitas aplinkybes.
Svarstant klausimą, ar suteikti malonę konkrečiam asmeniui, yra vertinama šių aplinkybių visuma.
Kokiais atvejais griežtai atsisakoma suteikti malonę?
Malonė gali būti suteikta bet kuriam nuteistajam, nepriklausomai nuo to, už kokį nusikaltimą jis yra nuteistas ar kokia bausmė jam paskirta. Priimami ir nagrinėjami visų nuteistųjų malonės prašymai.
Lietuvoje žengiama to link, kad bausmės už tam tikrus nusikaltimus taptų švelnesnės. Siekiama, kad įkalinimo įstaigose būtų mažiau asmenų. Ar tokia kryptis reiškia, kad artimiausioje ateityje galima tikėtis daugiau patenkintų malonės prašymų?
Malonės teikimas nuteistiesiems yra Konstitucijoje įtvirtinta išimtinė Respublikos Prezidento teisė. Ji nėra susijusi su valstybės vykdoma bausmių politika.
