Šalies vadovės suteikta malonė žmogžudžiui nužudytojo artimiesiems atrodo nesuprantama.
„Taip gali pasielgti tik moteris, kuri niekada nebuvo motina. Ar ji galėtų paleisti į laisvę žmogų, nužudžiusį jos artimą?" - apie šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimą suteikti malonę žmogžudžiui atsiliepia nužudytojo brolis Dalius Žukas.
Šalies prezidentės suteikta malonė iki gyvos galvos už nužudymą nuteistam šiauliečiui Justinui Butai nužudytojo Lino Žuko artimiesiems atrodo sunkiai protu suvokiama.
Į laisvę – po 25-erių nelaisvės metų
Šią savaitę atsižvelgusi į Malonės komisijos siūlymus prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo likusios bausmės atleido arba ją sušvelnino trims nuteistiesiems. Malonės pasirodė vertas ir vienas žmogžudys. Prezidentės dekretu, iki gyvos galvos nuteistam Justinui Butai pakeista bausmė į laisvės atėmimą 25-eriems metams.
Prezidentės spaudos tarnyba viešai įvardija, jog malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis. Nuteistasis nelaisvėje yra praleidęs daugiau nei 16 metų, atlikdamas bausmę jis įgijo išsilavinimą, dirba ir savo elgesiu rodo norą pasitaisyti. Šįsyk malonės prašė beveik 80 nuteistųjų.
Netektį išgyvena iš naujo
Prieš septyniolika metų sūnaus netekusi Stefanija Žukienė šiuo metu iš naujo išgyvena sūnaus Lino netektį. Per tuos ilgus metus moteris kasdien prisimindavo savo atžalą ir rūpinosi be tėvo likusiomis mažametėmis anūkėmis. Tuo metu, kai buvo nužudytas L. Žukas, jauniausioji jo dukra tebuvo vos pusantrų metukų. Šiuo metu jos abi jau pilnametės.
S. Žukienės namuose iki šios dienos ant spintos tebestovi sūnaus Lino nuotrauka, o nuo jos dukrų vis dar slepiamos publikacijos apie kraupų jų tėvo nužudymą.
„Nei vyras, nei sūnus man nedrįso pasakyti tos žinios. Kaimynas papasakojo. Kažkas pas mus iškreipta toje demokratijoje. Kaip galima į laisvę paleisti tą, kuris planavo nusikaltimą, o vėliau pats savo rankomis įvykdė", - braukdama ašaras stebėjosi S. Žukienė. Moteris sunkiai išgyveno savo atžalos netektį.
„Gyvas į žemę nelįsi. Reikėjo kažkaip išgyventi sūnaus netektį. Per tuos metus pašlijo sveikata, teko patirti infarktą, operuota širdis, keistos kraujagyslės, trejus metus teko lankytis pas psichiatrą", - pasakoja L. Žuko mama S. Žukienė. Moteris kaip šiandien prisimena paskutinį vakarą su sūnumi.
„Žadėjome kartu važiuoti bulvių kasti... Prisimenu, kaip rytą paskambino jo žmona, klausdama, ar Linas ne pas mane. Puoliau skambinti į jo darbą. Ten laukto atsakymo neišgirdau. Teko važiuoti automobiliu. Bet tik nuvykusi į komisariatą išgirdau komisaro Tručinsko žodžius, jog mano sūnaus jau greičiausiai nebėra tarp gyvųjų. Kol dar nebuvo rastas jo kūnas, visa širdimi tikėjau esant jį gyvą", - pamena S. Žukienė. Jos nuomone, nuteistieji turi per daug teisių.
„Pas mus nusikaltėliams suteikiama daug teisių. Būdamas už grotų mano sūnaus žudikas mokėsi aukštojoje, o eiliniai kaimo vaikai net neturi tokių galimybių", - apie už grotų įgytą J. Butos išsilavinimą atsiliepia S. Žukienė.
D. Žukas: žudikas pelnytai buvo nubaustas mirties bausme
„Taip gali pasielgti tik moteris, kuri niekada nebuvo motina. Ar ji galėtų paleisti į laisvę žmogų, nužudžiusį jos artimą?" - apie šalies vadovės sprendimą atsiliepė Lino Žuko brolis Dalius. Praeityje keliolika metų Šiaulių policijoje dirbęs vyras negali susitaikyti su tuo, jog demokratija mūsų šalyje yra suvokiama malonės suteikimu už tyčinę žmogžudystę kalintiems žmonėms. D. Žukas netiki, jog tyčia žmogų nužudęs asmuo gali apskritai pasitaisyti. D. Žukui šalies vadovės sprendimai sėja abejones dėl baudžiamumo.
„Pelnytai buvo nubaustas mirties bausme. Du brolio vaikai užaugo be tėvo. Negi tai nieko nereiškia?" - klausė D. Žukas.
Pritaria malonės suteikimui
Ikiteisminiam tyrimui dėl L. Žuko nužudymo kartu su komisaru Aldividu Tručinsku kriminalistams vadovavusi tardytoja, o dabar advokatė – Jūratė Bieliauskienė skirtingai nei L. Žuko artimieji,
teigiamai vertina Prezidentės dekretą.
„Aš pritariu ir Achremovo paleidimui", - sakė J. Bieliauskienė. Jos nuomone, Lietuvoje bausmę įkalinimo įstaigose atliekantiems žmonėms per retai suteikiama malonė. Jei būtų jos valia, į laisvę paleistų daugiau žmonių.
„Būtent tokie gestai rodo, jog einame link demokratijos", - mano J. Bieliauskienė, pridurdama, jog daugeliui šalies gyventojų trūksta teisinių žinių. Anot advokatės, neigiamas visuomenės požiūris kyla iš teisinių žinių trūkumo, iš teisinio nihilizmo.
„Tik jos ir kriminalistų dėka buvo atskleista mano sūnaus žmogžudystė. Galbūt be jos šiandien nė sūnaus kapo nebūtų, nebūtų rastas kūnas", - viešai J. Bieliauskienei dėkojo S. Žukienė.
Pavaišino alumi su klofelinu
1995-ųjų rugsėjo 19-ąją „Hermio" banko Šiaulių filialą saugojo Linas Žukas. Apie 22 valandą į banko duris pasibeldė banko inkasatoriumi ir valdytojo vairuotoju dirbęs Jonas Buta. Nieko neįtardamas Linas Žukas įleido Joną Butą. Pastarasis paprašė neįjungti signalizacijos, nes neva norėjęs nuplauti banko automobilius.
Jonas Buta L. Žuką pavaišino buteliu alaus, į kurį iš anksto buvo įpilta klofelino. Netrukus 28-erių metų L. Žukas nuo vaistų staigiai kritus kraujo spaudimui, paskutinį kartą savo gyvenime užmigo. Nusikaltėlis į banką įleido lauke jau laukusius sėbrus: savo brolį Justiną Butą, apsaugos skyriaus viršininku tame banke anksčiau dirbusį vyrą bei dar vieną vilnietį.
Justinas Buta teisme prisipažino, kad ant L. Žuko kaklo užmetė virvę ir rankomis miegantį žmogų pasmaugė. Netrukus buvo atrakinti banko seifai, atkoduotos durys. Nusikaltėliai banke surado ir pasiėmė apie 940 tūkstančių litų, raktų komplektą, pistoletą bei šautuvą „Winchester".
Po to žudikai L. Žuko kūną paguldė ant banko automobilio „Audi 80" galinės sėdynės. Prie vairo sėdo Justinas Buta, prie kito automobilio vairo – kitas sėbras.
Abu automobiliai su nusikaltėliais nudūmė Kuršėnų link. Banditai pasuko prie Šiaulių rajone esančio Švendrių kaimo. Pelkėtoje Žiužmos upelio pakrantėje, netoli kelio Papilė-Raudėnai, jau rugpjūčio mėnesį buvo paruošta duobė. Naktį į rugsėjo 21-ąją šioje duobėje ir buvo užkastas L. Žukas. Pavažiavę dar nuošaliau ir padegę banko automobilį nusikaltėliai išsislapstė.
Kūnas rastas po dviejų savaičių
Banko apiplėšimą per 13 dienų atskleidė Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų tardytoja Jūratė Bieliauskienė, kuriai talkino apie 100 policininkų, vadovaujamų komisarų Aldivido Tručinsko bei Stasio Rožnio. Kaip tuomet buvo viešai įvardyta, nusikaltimas atskleistas dėl to, kad nebuvo skubėta suimti įtariamųjų, o buvo akylai stebimi jų žingsniai laisvėje ir kruopščiai renkami įkalčiai.
1995-ųjų rugsėjo 22-ąją Akmenės ir Telšių rajonų sandūroje, tarp Biliūniškės ir Miciškės kaimų, grybautojai surado sudegusį banko automobilį. Aplink surastą apdegusį automobilį mišką „šukavo„ kareiviai, ieškodami L. Žuko kūno. Rastas automobilio „Mazda“ padangos pėdsakas, kaip vėliau nustatyta, priklausęs Justinui Butai.
Kriminalistai pasidomėjo įtariamųjų giminėmis, ryšiais. Netruko išaiškėti, kad Širvintų rajone gyvenantis Jono Butos brolis Justinas turėjo didelių skolų. Kelias dienas po banko apiplėšimo Justino Butos žmona grąžino 15 400 litų skolą. Šiaulių kriminalistai rugsėjo 25-ąją išvyko į Širvintų rajoną sulaikyti Justino Butos. Jį pavyko pričiupti tik rugsėjo 29-ąją, per Kuršėnuose surengtą pasalą.
Spalio 2-osios rytą atkastas L. Žuko kūnas. Kriminalistai surado iš banko pagrobtus 790 tūkstančių litų.
Linas Žukas nespėjo užauginti dviejų savo dukrų, kai sulaukęs 28-erių metų buvo nužudytas savo darbo vietoje (nuotr. asm. archyvo)
J. Butos sėbrai – jau laisvėje
1996-ųjų gegužės 28-ąją Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija Justiną Butą nuteisė mirties bausme sušaudant, jo broliui ir dar dviem sėbrams skyrė po 15 metų laisvės atėmimo. Nusikaltimo pėdsakus slėpusios dvi Butų artimosios nuteistos po ketverius metus kalėjimo, tačiau pritaikius amnestiją moterys nuo bausmės atleistos.
Su Šiaulių apygardos teismo bausmėmis L. Žuko nužudymo byloje nesutiko jo artimieji bei pats Justinas Buta, kiti nuteistieji. Jie prašė sušvelninti jiems skirtas bausmes. L. Žuko motina bei našlė apeliaciniame skunde prašė sugriežtinti paskirtas bausmes ir visus keturis „Hermio" banko apiplėšimo dalyvius nubausti išimtine mirties bausme.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų bei nukentėjusiųjų skundus, juos atmetė ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Pusketvirtų metų mirtininkų kameroje praleidusiam Justinui Butai mirties bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Dabar antrąkart bausmę sušvelnino šalies Prezidentė.
Asta VOLKOVAITĖ
