Perversmas šiomis dienomis? Manote – neįmanoma? Nebūkite naivus, gerbiamas skaitytojau. Perversmas netgi labai įmanomas. Ir ne šiaip sau, o demokratiškai „užtrolinant“ visą Tautą. Perversmui įvykdyti net daug proto nereikia. Reikia tik pinigų ir žmonių, trokštančių valdžios. Pridurčiau – beprotiškai trokštančių valdžios, taip pat pinigų ir beprotiško troškimo toje valdžioje išlikti.
„Yra valstybės užvaldymas, ir mes einame ne demokratiniu keliu, o Lukašenkos keliu. Autoritariniu keliu“. Jei atmintis nemeluoja, kaip tik taip pavasarį susitikime su visuomenininkais savo kabinete kalbėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, šiuo metu nekomentuojanti, pasak A. Kubiliaus, „tariamo pokalbio“ ir „purvinųjų juodųjų technologijų“.
Pirštais I. Degutienė rodė į Prezidentūrą, pavadinusi ją „Baltaisiais rūmais“. Ten, kur dirba Jos Ekselencija Dalia Grybauskaitė. Bet ką mums papasakojo I. Degutienė ir kaip tai gali būti susiję su Seimo rinkimų antruoju turu ir „tariamu“ perversmu? Tuoj. Kantrybės, maloningasis skaitove.
Priminsiu tik, kad I. Degutienė tame pokalbyje dar piktinosi Valstybės saugumo departamento vadovo ir Generalinio prokuroro arogancija. Girdi, jie nepripažįsta Seimo pirmininkės kaip savo viršininkės, nes juos skyrė Prezidentė. Toliau ponia Seimo pirmininkė piktinosi, kad Lietuva iš „Baltųjų rūmų“ valdoma skambučiais. Ji sakė: „Skambutis: „Padarykit tą“, „Padarykit tą.“ O mes kaip žiopliai viską darėm, viską darėm. Kiek veto buvo? (...) Visi gyvena baimėje“.
Kai šis „tariamas pokalbis“ su visuomenininkais buvo netariamai išviešintas nutiko vienas įdomus dalykas. Ar žinote, kad Generalinė prokuratūra „tariamai“ ir „netikėtai“ atnaujino ikiteisminį tyrimą prieš I. Degutienės sūnaus Gedimino Degučio bendrovę „Novotersa“, kuri po banko „Snoras“ bankroto bylos iškėlimo turėtu indėliu (didesniu kaip 600 tūkst. litų) padengė paskolą. Įdomu tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2012 liepos 19 d. tą ikiteisminį tyrimą buvo nutraukusi. Deja, liežuvis nenulaikytas ir G. Degučiui bei pačiai Seimo pirmininkei ir vėl nemalonumai: sūnui – su teisėsauga, o mamai – rinkimų kovoje su ponia Neringa Venckiene.
Sakysite, ką vis dėlto tai bendra turi su „galimai tariamu“ perversmu? Dar šiek tiek kantrybės. Priminsiu ir kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus dienoraščius. Iš jų įsiminiau detalę apie Lietuvos valdymą skambučiais. V. Adamkus aprašė 2009 m. sausio 6 d. pokalbį su Vytautu Landsbergiu: „Iš Briuselio paskambino Vytautas Landsbergis. Jis man ėmė priekaištauti, kad ketinu atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Pasiūliau atsiversti Konstituciją, kur aiškiai pasakyta, kad, pasibaigus kadencijai, šio teismo pirmininkas pasitraukia iš pareigų. Pasakiau, kad čia neįmanomas joks kompromisas, nes vadovausiuosi tik Konstitucija“. Kovo 27 d. V. Adamkui vėl skambino V. Landsbergis ir vėl kišosi, kur jam nepriklausė: „Teisėja Malijauskienė V.Landsbergį domina dėl asmeninių motyvų – ji sprendė Vytautui Petkevičiui iškeltą bylą dėl amžiną atilsį architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio šmeižto knygoje „Durnių laivas“. Buvau spaudžiamas neskirti jos teisėja kitame teisme, nors Teisėjų tarybos rekomendacija priimta vienbalsiai. Išgirdau kaltinimų, kad tarnauju kažkokiems klanams, o jei Teisėjų taryba teikia tokias rekomendacijas, ją reikėtų paleisti...“.
Tokių atvejų apie „skambučių Lietuvą“ rasite ne vieną. Tai štai, vis dar verdant aistroms po pirmojo turo, kuriame opozicinės partijos (Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir „Tvarka ir teisingumas“) gavo daugiausiai balsų bei jau paskelbė formuosiantys koaliciją, valstybės užvaldymas ne tik tęsiasi, bet ir norima jį sustiprinti. Prezidentė prabalsavusi išankstiniame balsavime, jau pasakė visiems: „Dabar labai daug ikiteisminių tyrimų ir jeigu bus pernelyg daug pažeidimų, iš tiesų, turėsime kveščionuoti (!) visų rinkimų rezultatus. Ir ypač tos partijos, kurios pirmame ture pasirodė labai įtartinai ir neskaidriai, turėtų tai turėti galvoje“.
Dar D. Grybauskaitė pridūrė, kad tai jos Konstitucinė teisė. Taip, ponia Prezidente, mes net neabejojame Jūsų teisėmis, bet pasakykite prašau, ką reiškia „daug ikiteisminių tyrimų“ ir ką reiškia „pernelyg daug“. Ar šalia dabar pradėtų 20 tyrimų, dar tiek pat būtų „daug“ ar „pernelyg daug“, o gal pernelyg daug yra 50 arba net visas šimtas? Žinote, Jos Ekselencija, nors už Jus balsavau 2009 metais (nes atvirai sakant ir nebuvo daugiau už ką), baikite pagaliau pliurpti nesąmones. Pakako jau to, kad kvestionavote referendumo rezultatus, sakydama esą prieš atominę elektrinę pasisakė tik mažesnioji Tautos dalis. Bet juk tokiu atveju peršasi išvada, kad pačios Prezidentės išrinkimas 2009 m. į šalies vadovo postą buvo nulemtas vos trečdalio (35 proc.) Lietuvos piliečių ir neatitinka visos tautos valios. Ir kai šio klausimo paklausiau Prezidentūros, gavau atsakymą: „Prezidentė visuomet pasisakė už aktyvų visų piliečių dalyvavimą rinkimuose“. Į tai parašiau, kad nejuokintų su tokiais atsakymais, bet tiek to...
Kuo toliau, tuo labiau susidarau įspūdį, kad pastarosiomis dienomis valdžios institucijos pradėjo „trolinti“ Tautą. Panašiai, kaip ir vyriausiasis Lietuvos „trolis“, naujai iškeptas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Liutauras Ulevičius, o paprasčiau – viešųjų ryšių konsultantas. Jis nesėkmingai, kaip pats sakė, mėgino „trolinti“ Vytautą Gapšį, savo žinutėje „Facebook“ paskyroje Aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską išvadinęs neadekvačiu ir davęs suprasti, kad, girdi, su kolegomis jis yra laimėjęs Aplinkos ministerijos ryšių su visuomene konsultacijų konkursą ir paslaugų teikimas baigsis tik kitų metų birželį. Toliau aiškinti, manau, nereikia, ko siekė L. Ulevičius. Tai tas pats L. Ulevičius, kuris dar neapšilęs kojų VRK entuziastingai kalbėjo apie gausius rinkėjų papirkimo atvejus. Jie buvo tiek gausūs, kad net suspėjo per porą dienų atlikti išsamią analizę, o netrukus pateiks ir dar daugiau informacijos. Sykiu jis siūlė 2 savaitėms atidėti rinkimų rezultatų daugiamandatėje tvirtinimą. Galite tik įsivaizduoti, kiek įvairių protesto akcijų surengtų Jaunųjų konservatorių lyga, kiek spektaklių per tą laiką pamatytume ir kraipytume galvomis: „Gal iš tikrųjų tie rinkimai buvo nupirkti“. Norom nenorom, bet tie jaunieji konservatoriai man asocijuojasi su rusišku judėjimu „Naši“, išprovokavusiu riaušes prieš keliolika metų Taline, kur valdžia nukėlė „Bronzinio kario“ paminklą.
Dėkui Viešpačiui ir VRK pirmininkui Zenonui Vaigauskui su savo kolegomis, kurie liko kurti „trolintojo“ šauksmui. Tada Z. Vaigauskas pasakė: „Liutaurai kalbate kaip propagandistas“.
Galiausiai paaiškėjo, kad vien Aplinkos ministerijos projektuose už konsultacijas L. Ulevičiui, jei gerai prisimenu, bus atseikėta per 160 tūkst. litų, bet jūs pagalvokite, keliose ar keliolikoje ministerijų bei jų įstaigų L. Ulevičius dar konsultuoja. Vien todėl nė kiek nenustebau, kad didysis „trolintojas“ pareiškė, jog pats pasitrauks iš VRK komisijos rinkimams pasibaigus.
Kurgi ne, kai su valdančiaisiais gali šildytis prie litų aukuro, o jei jų nebus – nebus ir pinigų. Bet įdomesnis kitas klausimas – kas bus, jei TS–LKD su visa klika liktų prie valdžios. Upėmis lietųsi pinigai ir gigantiškiems projektams, ir ulevičiams–trolintojams. Kaip tik pastarieji, neabejoju, yra to sąmokslo dalis, kurią šiomis dienomis „kveščionuoja“ mūsų miela ir mylima Prezidentė.
Man galvoje netelpa, kad partijos galėtų ką nors papirkinėti antrame ture, kai sukelta tiek triukšmo lygioje vietoje. Jokia partija nesiryžtų to daryti.
Lažinuosi iš 5 litų, kad antrame ture bus netgi daugiau pranešimų apie rinkėjų papirkimus (pirmame ture, nuo spalio 10-osios iki spalio 24-osios policija gavo 305 pranešimus) ir daugiausiai bus tų, kurie bus susiję su Darbo partija. Gal netgi ir bus tų, kuriems neaiškūs veikėjai sumokės ir paprašys paslaugos, jog suvaidintų Darbo partijos pirkimą. Manote, tai neįmanoma? Kai sistemingai propagandai naudoji valdiškus pinigus, o pinigų ir valdžios troškimas užgožia net saulę, tai viskas įmanoma. Įmanoma netgi lengviau, nei paskambinti ir pasakyti: „Padaryk tą“.
