„Kiek pažįstu A.Merkel, pasitikiu tuo, ką ji daro. Ji niekada nieko neišduos – nei Ukrainos, nei Vokietijos, nei Lietuvos. Ir tikiuosi, kad mes visi jai padėsite tai padaryti“, – Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“ interviu sakė D.Grybauskaitė.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vykstant Vakarų ir Rusijos lyderių deryboms dėl Ukrainos, viešai priminė Vakarų nuolaidžiavimą naciams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
„Sudetų kraštas 1938 turėjo nuraminti agresorių. Žinome rezultatus. Ir kodėl šios mintis kyla Miuncheno konferencijos 2015–aisiais metu?“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras.
Apie „antrąjį Miuncheną“ perspėjo ir pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.
„Neoficialios žinios iš Briuselio ir Maskvos – prastos ir Ukrainai, ir demokratinei Europai, jeigu du lyderiai, kažin ar Europos Sąjungos deramai įgalioti, nuvyko nusilenkti Vladimirui Putinui ir pritarti kapituliacinei Miuncheno-2 linijai“, – rašė jis komentare naujienų portale delfi.lt
Pasak V.Landsbergio, kalbėti apie taikos išsaugojimą „kai karas jau vyksta, tai tikras Miuncheno antspaudas“. Jis pabrėžė, kad Miuncheno kapituliacija 1938 metais buvo ne karo išvengimas, o paskatinimas ir didelio karo pradžia.
Miuncheno suokalbiu vadinama 1938 metais Miunchene vykusi konferencija, kai britai, prancūzai ir italai sutiko su Adolfo Hitlerio reikalavimais perduoti Vokietijai Sudetus ir kitus pasienio regionus.
Dėl naujo taikos plano Rytų Ukrainoje derasi Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai. Jų susitikimas planuojamas kitą trečiadienį Minske.
Vakarai kaltina Rusiją ginkluote ir kariais remiant separatistus Rytų Ukrainoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
