Lietuvos okupaciją ir tautos genocidą nulėmusio Molotovo ir Ribentropo pakto 70-ųjų metinių išvakarėse penktadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Genocido aukų muziejuje, padėjo gėlių pagerbdama sovietinio genocido aukas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
"Prieš penkiolika metų irgi buvome sukrėsti, kai čia, Tuskulėnų dvaro teritorijoje, buvo rasti palaikai aukų, kuriems mirties nuosprendį įvykdė sovietinio saugumo budeliai 1944-1947 metais. Per kelerius metus iš viso rasta daugiau kaip 700 palaikų - dauguma žmonių nužudyti už savo politinius įsitikinimus ir tikėjimą laisvės idėja", - sakė valstybės vadovė.
D. Grybauskaitė Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse dalyvavo parodos "Prahos pavasario ir Chartijos 77 atgarsiai Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse" iš Latvijos valstybinio archyvo atidarymo ceremonijoje.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad Tuskulėnai yra labai simboliška vieta parodai, kai šiomis dienomis mūsų valstybė minės Europą padalijusio Molotovo-Ribentropo pakto 70-ųjų metų sukaktį.
"Būtent šio pakto pasekmė - Baltijos šalių okupacija, Vidurio bei Rytų Europos sovietizacija", - teigė šalies vadovė.
Priminusi, kad prieš 30 metų pusšimtis drąsių pabaltijiečių pasirašė Baltijos Chartiją, o dar po dešimtmečio Baltijos kelias atvedė Lietuvą, Latviją ir Estiją į laisvę, Prezidentė D. Grybauskaitė sakė: "Telydi mus ir toliau rezistentų drąsa, disidentų ryžtas ir Baltijos kelio vienybė".
Genocido aukų palaikus priglaudusiame kolumbariume pristatyta čia sukurta nauja dailininko Gitenio Umbraso skliauto mozaika "Trejybė".
Daugiau kaip 30 kvadratinių metrų ploto mozaika iš spalvoto stiklo, balto ir geltono aukso gabaliukų vaizduoja susipynusių trijų paukščių - plėšraus paukščio sakalo, nakties paukščio pelėdos ir gulbės arba gandro - sparnų konfigūraciją.
Pačiame kolumbariumo skliauto viršuje švytinti mozaika simbolizuoja Trejybę - Likimą, Laimę ir Laisvę.
Oficialiai mozaika visuomenei bus pristatoma rugpjūčio 23-iąją - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, minint lietuvių ir kitų tautų kančių kelią nulėmusio Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 70-ąsias metines.
Pilkapio formos kolumbariume Tuskulėnų rimties parke amžino poilsio atgulė per 750 sovietų režimo aukų, nužudytų 1944-1947 metais ir slapta užkastų buvusioje Tuskulėnų dvaro parko teritorijoje.
Restauruotuose Tuskulėnų dvaro rūmuose surengta fotodokumentinė paroda "Prahos pavasario ir Chartijos 77 atgarsiai Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse" skiriama Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 70-mečiui ir Baltijos kelio 20 metų sukakčiai.
Latvijos valstybinio archyvo darbuotojų parengtoje ekspozicijoje plačiai nušviečiamas 1968 metais komunistinį režimą Rytų Europą sukrėtęs Prahos pavasaris ir to meto Latvijos komunistų partijos požiūris į įvykius Čekoslovakijoje.
Ekspozicijoje apžvelgiama ir disidentų veikla Baltijos šalyse, protestai ir pareiškimai dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Sovietų Sąjungoje, primenamas garsusis 45-ių pabaltijiečių memorandumas 1979 metais ir trijų Baltijos tautų kelias į nepriklausomybę praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.
Šią parodą ir Tuskulėnų rimties parko kolumbariumą su naująja Gitenio Umbraso mozaika visuomenė nemokamai galės aplankyti visą savaitgalį, vykstanti Baltijos kelio 20-mečio minėjimo renginiams.
Rudenį parodą "Prahos pavasario ir Chartijos 77 atgarsiai Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse" ketinama perkelti į Genocido aukų muziejų buvusiuose KGB rūmuose.
Šeštadienį prie buvusių KGB rūmų bus atidengiamas memorialinis ženklas ant buvusio KGB pastato sienos ir atminimo plokštė, skirta partizano Petro Vizbaro-Vapsvos žūties vietai įamžinti.
