• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiuo metu yra laikoma energetinio saugumo projektų tęstinumo garantu, teigia ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyriausiasis lektorius Vincentas Vobolevičius. Dar daugiau – eksperto nuomone, prezidentė nesieks aukštų postų ES institucijose. Prezidentė skaitys jau ketvirtąjį savo metinį pranešimą. Jūsų nuomone, kokie įvykiai per pastaruosius metus labiausiai išsiskyrė jos veikloje? Vienareikšmiškai svarbiausias įvykis yra prezidentės santykis su valdančiąja koalicija. Niekas nepaneigs, kad vyko konfrontacija su premjeru. Ministras pirmininkas puikiai ją atlaikė. Dabar matome, kaip aš ir prognozavau, kad premjero pozicijos ima silpnėti. Manau, kad prezidentė, nenorėdama pažeminti ministro pirmininko, bandys įtvirtinti vis labiau stiprėjantį savo populiarumą. Taigi galima kalbėti apie draugiško sugyvenimo tarp Vyriausybės vadovo ir prezidentės pabaigą. Kritiška pozicija kai kurių dabartinės Vyriausybės ministrų atžvilgiu labai atsispindės pranešime. Prezidentei tai naudinga, dabar atsiveria viešosios nuomonės tarpelis jos naudai. Ir jį reikia stiprinti. Valdančioji dauguma ir Birutės Vėsaitės atvejis, dėl kurio ji turėjo palikti postą, suteikė galimybių kritikai. Kitas dalykas, kuo D. Grybauskaitė išsiskyrė, yra jos pozicionavimas kaip Lietuvai svarbių projektų tęstinumo garantas. Prezidentė niekada nesakė, kad reikia ignoruoti patariamojo referendumo rezultatus, bet niekam nenuostabu, kad ji aktyviai remia energetinės nepriklausomybės projektus, pavyzdžiui, skalūnų dujų gavybą. Priešingai nei premjeras, kuris šiuo klausimu yra labai atsargus ir, atrodo, bando rasti patogų būdą nesusisieti su šiais projektais. Prezidentė labai konkrečiai pareiškė, kad tokių projektų reikia. Manau, ši tema figūruos ir metiniame pranešime. Dar vienas dalykas, kuris neturėtų nieko stebinti, yra Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžia liepos 1 dieną. Neabejoju, kad girdėsime kvietimų būti europietiškesniems ir skaidresniems. Tokiame kontekste tokių dalykų išvengti neišeina. Apibrėždamas tiksliai, kaip pagrindinius pranešimo punktus įvardyčiau konfliktą, tęstinumą ir Europos Tarybą. Prezidentė sako palaikanti taupumą ir finansinę atsakomybę. D. Grybauskaitės veiksmus, jūsų manymu, galima laikyti principingumo išraiška ar veikiau viešųjų ryšių akcija? Logiškai mąstant, su tokia pozicija būtų sunku laimėti visuomenės palaikymą. Dauguma rinkėjų, atsimindami pastaruosius ketverius metus, ko gero, ne itin entuziastingai galvotų apie taupymą ar diržų veržimąsi. Šioje vietoje, manyčiau, prezidentė yra principinga, tačiau jos lošimas gali būti toks – jei sugebama įtikinamai išreikšti principingumą, taip, kad juo niekas neabejotų, galima sulaukti papildomų balų už nuoseklumą. Šalies vadovė tiki taupymo politika, mano, kad tokios priemonės padeda Europai. Galų gale reikia atsiminti, iš kokios pozicijos D. Grybauskaitė atvyko siekti prezidento posto – dirbdama europinėse struktūrose ji taip pat aktyviai agitavo neišlaidauti. Nors aišku, kad raginimai kelti algą visada bus sutinkami pozityviau nei kalbos apie diržų veržimąsi, manau, kad prezidentė tiki, jog principinga jos laikysena šiuo nepopuliariu klausimu padės gauti papildomų taškų, nes ji rodo turinti stuburą. Užsienio žiniasklaida nevengia lyginti D. Grybauskaitės su Angela Merkel. Ar jūs rastumėte paralelių tarp šių politikių? Abi jos yra moterys, abi šviesių plaukų, abi mėgsta vilkėti švarkelius ir abi pasisako už taupymo politiką, tačiau, kalbant konkrečiai, A. Merkel turi visai kitokias galimybes ir ją slegia visai kiti rūpesčiai. Vokietijos kanclerė valdo ne tik Vokietiją, bet tam tikra prasme ir Europą. D. Grybauskaitei reikia veikti visiškai kitokioje aplinkoje – iššūkiai kiti, oponentai kiti, politinės veiklos pobūdis kitoks. Dėl to, manau, jų aplinka tiesiog neleidžia daugiau supanašėti. Lietuvos prezidentė jau minima kaip būsima Hermano von Rompuy įpėdinė. Kaip manote, ar realios tokios kalbos? Mano nuomonė šiuo klausimu skeptiška. Manau, kad šalies vadovės, kaip ir kiekvieno politiko, nesvarbu, ką jie kalba, prioritetas yra būti perrinktam į tą patį postą, kuriame esi. Netgi jei kitas postas skamba garbingai, nesugebėjimas būti perrinktam ir pasitraukimas iš posto, į kurį yra galimybė patekti antrai kadencijai, suponuoja silpno vadovo įvaizdį. Kadangi D. Grybauskaitė nėra silpna asmenybė, manau, jog bandys antrą kartą įsitvirtinti prezidento kėdėje ir tai bus jos prioritetas. Pridurčiau, kad, mano manymu, ji turi visus šansus tai padaryti. Nors prezidentė yra artima ES politiniam elitui, ji jau kurį laiką gyvena Lietuvoje ir nėra tiesiogiai susijusi su priimamais sprendimais. Be abejo, ji žino, kas vyksta, ir yra susipažinusi su situacija, bet neverda tose sultyse. Per tą laiką, kol D. Grybauskaitė gyvena Lietuvoje, Briuselyje ir kitose ES sostinėse įvyko nemažai permainų, todėl manau, kad jos galimybės, net norint siekti Europos prezidento posto, yra nedidelės. Kas galėtų būti D. Grybauskaitės oponentai artėjančiuose rinkimuose? Trumpai tariant, kol kas tokio žmogaus nematau. Manau, kad šiuo metu nėra nė vienos politinės figūros, kuri galėtų mesti rimtą iššūkį dabartinei prezidentei. Kad tokiai figūrai bus bandoma sudaryti galimybes, beveik neabejoju. Apie tai galima spręsti iš labai strategiškai spaudoje pasirodančių straipsnių apie komunistinę D. Grybauskaitės praeitį, apie neva jos duotą įsakymą sekti Algirdą Butkevičių ir Juozą Oleką. Tokie straipsniai pasirodo labai taktiškai, pavyzdžiui, būtent tada, kai vyksta konfliktas su A. Butkevičiumi arba kai premjero reitingai pradeda važiuoti žemyn – bandoma su savimi nusitempti ir prezidentę. Anaiptol nesakau, kad premjeras kandidatuos į prezidento postą, tačiau interesas neleisti prezidentei per daug lengvai laimėti antrąją kadenciją yra. Nors dabar ir nematome realaus kandidato, nenustebčiau, jei iki rinkimų kitąmet bus bandoma tokį sukurti. CV: Vincentas Vobolevičius: Šiuo metu vadovauja ISM ekonomikos ir politikos studijų programai Prieš pradėdamas veiklą ISM dėstė Niujorko universitete ir Manhatano koledže Dirbo konsultantu pasaulinėje žinių proceso valdymo kompanijoje „Evalueserve Ltd.“ 1999 metais dirbo tyrimų asistentu Pietų Karolinos prekybos rūmuose JAV Niujorko universitete įgijo politinės ekonomikos daktaro laipsnį NUOMONĖS: Kaip vertinate prezidentės deklaruotą kovą su oligarchais ir įtaką Lietuvos verslui? Įtakos nejaučia Oligarchinių struktūrų, apie kurias kalbėjo prezidentė, Lietuvoje neįžvelgiu, o šalies verslas tiesioginės prezidentės įtakos nejaučia. Turbūt didesnę jos įtaką jaučia politikai – vykstant dialogui priimami arba nepriimami tam tikri valstybės sprendimai. Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiuo metu yra laikoma energetinio saugumo projektų tęstinumo garantu, teigia ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyriausiasis lektorius Vincentas Vobolevičius. Dar daugiau – eksperto nuomone, prezidentė nesieks aukštų postų ES institucijose. Prezidentė skaitys jau ketvirtąjį savo metinį pranešimą. Jūsų nuomone, kokie įvykiai per pastaruosius metus labiausiai išsiskyrė jos veikloje? Vienareikšmiškai svarbiausias įvykis yra prezidentės santykis su valdančiąja koalicija. Niekas nepaneigs, kad vyko konfrontacija su premjeru. Ministras pirmininkas puikiai ją atlaikė. Dabar matome, kaip aš ir prognozavau, kad premjero pozicijos ima silpnėti. Manau, kad prezidentė, nenorėdama pažeminti ministro pirmininko, bandys įtvirtinti vis labiau stiprėjantį savo populiarumą. Taigi galima kalbėti apie draugiško sugyvenimo tarp Vyriausybės vadovo ir prezidentės pabaigą. Kritiška pozicija kai kurių dabartinės Vyriausybės ministrų atžvilgiu labai atsispindės pranešime. Prezidentei tai naudinga, dabar atsiveria viešosios nuomonės tarpelis jos naudai. Ir jį reikia stiprinti. Valdančioji dauguma ir Birutės Vėsaitės atvejis, dėl kurio ji turėjo palikti postą, suteikė galimybių kritikai. Kitas dalykas, kuo D. Grybauskaitė išsiskyrė, yra jos pozicionavimas kaip Lietuvai svarbių projektų tęstinumo garantas. Prezidentė niekada nesakė, kad reikia ignoruoti patariamojo referendumo rezultatus, bet niekam nenuostabu, kad ji aktyviai remia energetinės nepriklausomybės projektus, pavyzdžiui, skalūnų dujų gavybą. Priešingai nei premjeras, kuris šiuo klausimu yra labai atsargus ir, atrodo, bando rasti patogų būdą nesusisieti su šiais projektais. Prezidentė labai konkrečiai pareiškė, kad tokių projektų reikia. Manau, ši tema figūruos ir metiniame pranešime. Dar vienas dalykas, kuris neturėtų nieko stebinti, yra Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžia liepos 1 dieną. Neabejoju, kad girdėsime kvietimų būti europietiškesniems ir skaidresniems. Tokiame kontekste tokių dalykų išvengti neišeina. Apibrėždamas tiksliai, kaip pagrindinius pranešimo punktus įvardyčiau konfliktą, tęstinumą ir Europos Tarybą. Prezidentė sako palaikanti taupumą ir finansinę atsakomybę. D. Grybauskaitės veiksmus, jūsų manymu, galima laikyti principingumo išraiška ar veikiau viešųjų ryšių akcija? Logiškai mąstant, su tokia pozicija būtų sunku laimėti visuomenės palaikymą. Dauguma rinkėjų, atsimindami pastaruosius ketverius metus, ko gero, ne itin entuziastingai galvotų apie taupymą ar diržų veržimąsi. Šioje vietoje, manyčiau, prezidentė yra principinga, tačiau jos lošimas gali būti toks – jei sugebama įtikinamai išreikšti principingumą, taip, kad juo niekas neabejotų, galima sulaukti papildomų balų už nuoseklumą. Šalies vadovė tiki taupymo politika, mano, kad tokios priemonės padeda Europai. Galų gale reikia atsiminti, iš kokios pozicijos D. Grybauskaitė atvyko siekti prezidento posto – dirbdama europinėse struktūrose ji taip pat aktyviai agitavo neišlaidauti. Nors aišku, kad raginimai kelti algą visada bus sutinkami pozityviau nei kalbos apie diržų veržimąsi, manau, kad prezidentė tiki, jog principinga jos laikysena šiuo nepopuliariu klausimu padės gauti papildomų taškų, nes ji rodo turinti stuburą. Užsienio žiniasklaida nevengia lyginti D. Grybauskaitės su Angela Merkel. Ar jūs rastumėte paralelių tarp šių politikių? Abi jos yra moterys, abi šviesių plaukų, abi mėgsta vilkėti švarkelius ir abi pasisako už taupymo politiką, tačiau, kalbant konkrečiai, A. Merkel turi visai kitokias galimybes ir ją slegia visai kiti rūpesčiai. Vokietijos kanclerė valdo ne tik Vokietiją, bet tam tikra prasme ir Europą. D. Grybauskaitei reikia veikti visiškai kitokioje aplinkoje – iššūkiai kiti, oponentai kiti, politinės veiklos pobūdis kitoks. Dėl to, manau, jų aplinka tiesiog neleidžia daugiau supanašėti. Lietuvos prezidentė jau minima kaip būsima Hermano von Rompuy įpėdinė. Kaip manote, ar realios tokios kalbos? Mano nuomonė šiuo klausimu skeptiška. Manau, kad šalies vadovės, kaip ir kiekvieno politiko, nesvarbu, ką jie kalba, prioritetas yra būti perrinktam į tą patį postą, kuriame esi. Netgi jei kitas postas skamba garbingai, nesugebėjimas būti perrinktam ir pasitraukimas iš posto, į kurį yra galimybė patekti antrai kadencijai, suponuoja silpno vadovo įvaizdį. Kadangi D. Grybauskaitė nėra silpna asmenybė, manau, jog bandys antrą kartą įsitvirtinti prezidento kėdėje ir tai bus jos prioritetas. Pridurčiau, kad, mano manymu, ji turi visus šansus tai padaryti. Nors prezidentė yra artima ES politiniam elitui, ji jau kurį laiką gyvena Lietuvoje ir nėra tiesiogiai susijusi su priimamais sprendimais. Be abejo, ji žino, kas vyksta, ir yra susipažinusi su situacija, bet neverda tose sultyse. Per tą laiką, kol D. Grybauskaitė gyvena Lietuvoje, Briuselyje ir kitose ES sostinėse įvyko nemažai permainų, todėl manau, kad jos galimybės, net norint siekti Europos prezidento posto, yra nedidelės. Kas galėtų būti D. Grybauskaitės oponentai artėjančiuose rinkimuose? Trumpai tariant, kol kas tokio žmogaus nematau. Manau, kad šiuo metu nėra nė vienos politinės figūros, kuri galėtų mesti rimtą iššūkį dabartinei prezidentei. Kad tokiai figūrai bus bandoma sudaryti galimybes, beveik neabejoju. Apie tai galima spręsti iš labai strategiškai spaudoje pasirodančių straipsnių apie komunistinę D. Grybauskaitės praeitį, apie neva jos duotą įsakymą sekti Algirdą Butkevičių ir Juozą Oleką. Tokie straipsniai pasirodo labai taktiškai, pavyzdžiui, būtent tada, kai vyksta konfliktas su A. Butkevičiumi arba kai premjero reitingai pradeda važiuoti žemyn – bandoma su savimi nusitempti ir prezidentę. Anaiptol nesakau, kad premjeras kandidatuos į prezidento postą, tačiau interesas neleisti prezidentei per daug lengvai laimėti antrąją kadenciją yra. Nors dabar ir nematome realaus kandidato, nenustebčiau, jei iki rinkimų kitąmet bus bandoma tokį sukurti. CV: Vincentas Vobolevičius: Šiuo metu vadovauja ISM ekonomikos ir politikos studijų programai Prieš pradėdamas veiklą ISM dėstė Niujorko universitete ir Manhatano koledže Dirbo konsultantu pasaulinėje žinių proceso valdymo kompanijoje „Evalueserve Ltd.“ 1999 metais dirbo tyrimų asistentu Pietų Karolinos prekybos rūmuose JAV Niujorko universitete įgijo politinės ekonomikos daktaro laipsnį NUOMONĖS: Kaip vertinate prezidentės deklaruotą kovą su oligarchais ir įtaką Lietuvos verslui? Įtakos nejaučia Oligarchinių struktūrų, apie kurias kalbėjo prezidentė, Lietuvoje neįžvelgiu, o šalies verslas tiesioginės prezidentės įtakos nejaučia. Turbūt didesnę jos įtaką jaučia politikai – vykstant dialogui priimami arba nepriimami tam tikri valstybės sprendimai. Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

REKLAMA

Veikė aktyviai Aš manau, kad prezidentė vidaus politikoje buvo aktyvi. Neblogai padėjo suvaldyti kai kuriuos galėjusius įvykti Seimo paklydimus. Taip pat prezidentė remdavo biudžeto projektus, kai jie būdavo sudaryti sveikais pagrindais. Turint omenyje, kad tai svarbiausias ekonominio gyvenimo dokumentas, galima teigti, kad prezidentūros įtaka buvo nemenka. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų