„Atsižvelgdami į geopolitines realijas, matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad internetinis balsavimas neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Tuo galimai pažeistų konstitucinį anonimiškumo (slaptumo) reikalavimą“, - sakė D.Grybauskaitė.
Jos komentarą, atsakydama į BNS klausimą, perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Vyriausybė priemonių plane yra numačiusi, kad balsavimo internetu informacinė sistema būtų sukurta 2018 metų antrąjį ketvirtį. Teisingumo ministerija teigia, kad pirmąkart lietuviai internetu balsuoti gali 2019 metų savivaldos rinkimuose.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Konstitucija ir demokratijos principai reikalauja užtikrinti balsavimo anonimiškumą ir saugumą. Tokius pačius reikalavimus demokratiniams rinkimams kelia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.
Prezidentė teigė, kad nepaisant kitų šalių bandymų įvesti balsavimą internetu, jį be jokių išimčių vienintelė pasaulyje kol kas naudoja tik Estija.
„Tačiau tarptautiniai ekspertai, stebėję rinkimus Estijoje, nurodė, kad ši elektroninė sistema nėra patikima“, - sakė D.Grybauskaitė.
Prieš trejus metus tyrimą atlikusi Jungtinių Valstijų Mičigano universiteto ir nevyriausybinės organizacijos „Open Rights Group“ komanda paskelbė, jog estų sistema yra netinkamai apsaugota nuo kibernetinių atakų. Analitikai rekomendavo Estijai atsisakyti balsavimo internetu.
Jo šalininkai teigia, kad elektroninis balsavimas yra patogus, padidins emigrantų aktyvumą rinkimuose, o balsai bus suskaičiuoti greičiau ir tiksliau.
