Pareigas paliko Kauno apygardos, Vilniaus apygardos ir Plungės apylinkės teismų teisėjai. Dar vienas Kauno apygardos teismo teisėjas perkeltas į žemesnės grandies teismą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį, gavusi Teisėjų tarybos pritarimą, atleido Kauno apygardos teismo teisėjus Viktorą Preikšą ir Arūną Rudzinską, Vilniaus apygardos teismo teisėją Vidą Stankevičų ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėją Skaistę Valinskytę.
Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas skiriamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėju. Prieš tapdamas Kauno apygardos teismo teisėju 2013-aisiais, R. Švirinas jau yra dirbęs Alytaus rajono apylinkės teismo teisėju, šio teismo pirmininku.
Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) BNS nekomentavo, ar kurie nors iš šių pasitraukimų gali būti susiję su teisėsaugos atliekamu tyrimu dėl teisėjų korupcijos.
„Kiekvienas teisėjas yra laisvas pasirinkti tiek užsiėmimo pobūdį, tiek pareigas, kiek leidžia įstatymas, Konstitucija. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad tie atleidimai susiję su pastaraisiais įvykiais“, – žurnalistams penktadienį sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Gadliauskas.
„Ar prašymus lėmė įtarimai, mes tikrai to negalime kamantinėti, jei nustatyta tvarka negavome tokios informacijos. Šiandien Teisėjų taryba tokios informacijos neturi“, – teigė jis.
STT direktorius Žydrūnas Bartkus sako nesiejantis teisėjų atleidimo su tyrimu. Jis teigė neatmetantis galimybės, kad tyrimo metu įtarimai galėtų būti pateikti daugiau teisėjų.
Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė BNS sakė neturinti duomenų, kad teisėjų pasitraukimas iš pareigų būtų susijęs teisėsaugos tyrimu.
„Aš tokios informacijos neturiu“, – tvirtino ji.
„Prašymuose (dėl atleidimo – BNS) kai kur motyvai nurodyti, kai kur – ne. Matyt, jų pačių reikėtų klausti kodėl. Yra nemažai teisėjų išeinančių tiek savo noru, tiek į vadinamąją išankstinę pensiją. Mes gavome jų prašymus ir kreipėmės į tarybą“, – kalbėjo patarėja.
Nė vienas iš atsistatydinančių teisėjų į Teisėjų tarybos posėdį penktadienį neatvyko.
Tuo metu R. Švirino prašymas perkelti jį iš Kauno apygardos į Alytaus apylinkės teismą motyvuojamas „asmeninėmis priežastimis ir sveikatos problemomis“.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis teigė, kad teisėjas nutarė dirbti „arčiau namų“, nes šiuo metu gyvena Alytuje.
Tą patvirtino ir pats R. Švirinas, tikinęs, kad jo atsistatydinimas nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu.
„Šiek tiek sveikata sušlubavus, ir asmeninės problemos tokios šeimoje, operaciją žmona turėjo, šiuo metu sunkiai jaučiasi. Grynai šeimyninės aplinkybės“, – sakė teisėjas.
„Tikrai nesusiję. Nebuvau apklausiamas, nebuvau kviečiamas“, – pridūrė jis.
Iš pareigų pasitraukęs Kauno apygardos teismo teisėjas V. Preikšas BNS penktadienį išsamiau nekomentavo motyvų, kodėl nusprendė atsistatydinti.
„Savo noru, ir viskas. Tas noras brendo jau prieš penkerius metus, bet dabar jau taip gavosi“, – teigė V. Preikšas.
Paklaustas, ar jo pasitraukimas susijęs su teisėsaugos tyrimu, teisėjas teigė negalįs to komentuoti.
„Negaliu komentuoti“, – kelis kartus kartojo V. Preikšas, klausiamas, ar buvo apklaustas byloje.
BNS žiniomis, V. Preikšas teisėjų korupcijos tyrime apklaustas specialiuoju liudytoju. Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
Tuo metu kitas to paties Kauno apygardos teismo teisėjas A. Rudzinkas BNS patikino niekaip nesąs minimas teisėsaugos tyrimo kontekste ir nebuvęs apklausiamas.
„Turiu planų gyvenime, mano amžius dar leidžia turėti planų ir kitokių. Aišku, su teise susijusių, bet kitokių“, – savo pasitraukimą kalbėjo jis.
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja S. Valinskytė BNS penktadienį teigė pareigas paliekanti ir dėl asmeninių, ir dėl profesinių priežasčių.
„Tai seniai brendęs klausimas, tai nėra momentinis apsisprendimas. Tai ir asmeninės, ir darbinės profesinės, ir kitokios priežastys“, – kalbėjo teisėja.
Ji taip pat patikino, kad pasitraukimas nesusijęs su teisėsaugos tyrimu.
„Šitai tai šimtu procentu – ne. Neįsivaizduoju, dėl ko kas nors mane galėtų apklausti. Kur yra teisėjams uždėti standartai, man niekada nebuvo iššūkis, todėl, kad stuburą turėjau ir gyvenime, ir darbe. (...) Tikrai ne dėl to“, – sakė S. Valinskytė.
Ji pridūrė, kad pasitraukimą nulėmė ir darbinės priežastys – laikinumo jausmas.
„Kadangi mes esame likęs mažas teismas, mes esame dvi likusios Skuode, iš mūsų perkeltas etatas, ir turime tokį laikinumo jausmą, man tai nesuderinama su teisėjos pareigų ėjimu“, – aiškino teisėja.
Su savo noru iš pareigų besitraukiančiu Vilniaus apygardos teismo teisėju V. Stankevičiumi BNS penktadienį susisiekti nepavyko.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2018–2019 metais savo noru iš pareigų pasitraukė devyni teisėjai.
Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų kyšininkavimo, byloje tarp 45 įtariamųjų – aštuoni teisėjai ir šeši advokatai, taip pat Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir jo patarėjas Aivaras Kadziauskas.
Meras savo kaltę kategoriškai neigia.
Korupcija įtariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas bei šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas.
Visų aštuonių teisėjų įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas. Kai kurie jų yra paneigę įtarimus dėl kyšininkavimo ar piktnaudžiavimo.
Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
